Gegužės žiedai

Savaitės pėdos

Gegužės žiedai

Viename Lietuvos televizijos komercinių kanalų vyksta mūsų šalies popgrupių varžytinės. Nors jose aktyviai nedalyvauju balsuodama už vienos ar kitos grupės atliekamas dainas, tačiau nustebau, kai Jungėnų kaimo kapela nurungė tikrai populiarumu nesiskundžiančius “žasus”. Gal prieš referendumą dėl Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą Lietuvos žmoneliai ir taip subruzdo ginti savo tegul ir “sukičėjusį” tautiškumą? Tuo labiau kad tokiuose balsavimuose paprastai aktyvesnis būna jaunimas. Vadinasi, ir jaunimui parūpo skudučių su kanklėmis likimas! Tiesa, iš pramoginių balsavimų apibendrinimų neverta daryti. Kokie 10 tūkstančių balsavusiųjų už Jungėnų kapelą — dar ne rodiklis.

Ir Irma su Antanu (su jais interviu skaitykite šiame puslapyje) specialiai parvyko iš Anglijos simboliškai pareikšti savo valią. Tačiau tai dar nereiškia, kad visi Lietuvos gyventojai pasakys savo tvirtą “taip” mūsų šalies narystei Europos Sąjungoje. Kiek vienaip ar kitaip besiklostančių gyvenimų, tiek bus ir nuomonių, ir apsisprendimo išraiškų. Bet kažkodėl esu įstikinusi: net Kalotės sąvartyno gyventojai, turintys teisę balsuoti, gegužės 10, 11 dienomis eis prie urnų su referendumo lapeliais, kuriuose bus padėję kryžiukus “taip”. Vis kažkokia viltis galbūt persikelti į komfortiškesnius ir dar totališkai nenusiaubtus Europos Sąjungos šalių sąvartynus! Ir taip sieksime aukštesnio gyvenimo lygio. Kiekvienas savo plotmėje ir pagal savo jėgas.

Na, o belaukdami referendumo ir jo rezultatų ypač valdininkai visai pašėlo. Juk supranta, kad Lietuvai vis dėlto apsisprendus norėti būti Europos Sąjungos nare atsivers naujų kupinų lovių galimybės. Užtat rezgamos pinklės ir sąmokslai turėti patikimus žmones prie tų lovių. Tam duos, anam nepagailės, nepamiršdami ir savęs. Ir Lietuvoje niekas nekalba ir neinformuoja, kad tuos lovius pripildys visai ne kokia Vokietija, Prancūzija, kurių piliečiai maištauja dėl Europos Sąjungos plėtros. Jie įsivaizduoja, kad, mokėdami mokesčius, jie privalės pripildyti ubagiškų šalių, priimtų į Europos Sąjungą, terbas. Gal iš dalies ir taip. Tačiau pagrindiniai Lietuvos ubagiškų terbų pildytojai būsime mes patys, balsavę už Lietuvos narystę. Viskas brangs: kuras, maisto produktai, paslaugos. Apskritai viskas. Apie atlyginimų už darbą kilimą kalbos, deja, nėra. Nebent Europos Sąjungos kompanijų galingi bosai intensyviau pradės Lietuvoje ieškoti rinkų ir kurs darbo vietas, kuriose dirbantiems pasiūlys kiek aukštesnį atlyginimą nei Lietuvos darbdaviai. Irgi šiokia tokia bedarbių ir darbingųjų viltis. O kaip apsispręs samdomi žemdirbiai ir ūkininkai — paslaptis. Tačiau ir jie gali susigundyti žadamų lovių “patrovomis”.

Na, o kaip bus, regėsime ir savo nuosavu kailiu patirsime.

Kokie bus tie gegužės žiedai? Juk šiemet pavasaris gerokai suvėlavo. Bet vis tiek atėjo!