Taigi Judėjos karalius Erodas Didysis, tas, kurs prieš 2 tūkst. metų išsigando pranašystės apie gimusį konkurentą, ir būdamas labai pavydus, bijojo, kad anas kūdikėlis jo neišspirtų iš sosto, šiandien turėtų slėptis. Joks jis ne Didysis ir ne Žiaurusis, nors, anot Naujojo Testamento, išgirdęs apie Jėzaus gimimą, Erodas ir liepęs išžudyti visus naujagimius, tarp kurių turėjęs būti ir tas, kurio pabūgo.

Aišku, kaip tada, taip ir dabar, karaliaus įsakymas buvo vykdomas. Ir nekaltieji kankiniai kasmet prieš naujuosius metus pagerbiami nuo IV amžiaus, bet, tiesą sakant, istorinių duomenų, patvirtinančių tų kūdikių žudynes, nėra, vis dėlto, kai kurie tyrinėtojai teigia, kad mažylių aukų tuokart, prie Erodo I, galėjo būti tarp 6 ir 25. Taigi, nepalyginti mažiau nei prie kito, Kremliaus Erodo, užkūrusio pragaro mašiną Ukrainoje.

Žinoma, dar galima būtų ginčytis, kad tas pirmasis, kuris išsigando Jėzaus, irgi buvo nepėsčias, nes buvo įsakęs nudaigoti ir vieną iš dešimties savo žmonų ir kelis tikrus savo sūnus, nes tie esą buvę išdavikai ir sąmokslininkai. Betgi liko žinių, kad šitas beširdis, be kita ko, statydino naujus miestus, šventyklas, rūmus, amfiteatrus, tiesė kelius, o Judėjoje, dar gerokai prieš Kristaus gimimą dėl nederliaus kilus badui, visą rūmų auksą Egipte išmainė į grūdus ir išdalijo gyventojams. Taigi Erodas Erodui nelygus.