Panašu, jog pernelyg užsitęsęs prievartinis užsidarymas galutinai iš proto baigia išvaryti visus politinius ir kitokius ekstravertus.

Jų jau nebesudomina nei žinia apie už sukčiavimus sulaikytą vieną turtingiausių vietos verslininkų, nei Prezidento ambicijos iki vidurvasario Lietuvoje suformuoti kolektyvinį imunitetą virusui.

Dabar nūnai visus užbūrė diskusijos apie Stambulo konvenciją.

Panašu, jog pernelyg užsitęsęs prievartinis užsidarymas galutinai iš proto baigia išvaryti visus politinius ir kitokius ekstravertus.

Paprastų žmonių (neišskiriant ir politikų) protus staiga apnuodijo kažkoks didelis, neabejotinai turkiškas, blogis (antraip, kuo čia būtų dėtas Stambulas?).

Konvencijos klausimu kol kas nepasisakė veikiausiai tik nušalintasis prezidentas, kuris ir taip yra „už žmogiškumą ir teisingumą, šeimą ir tautą, už valstybę ir stiprybę, už tikėjimą ir viltį“. Bent jau taip liudija dvejų metų senumo nušalintojo rinkiminis šūkis.

Bet kalba ne apie tai. Štai pagrindinis šešėlinis „valstietis“ iš pradžių savo feisbuke susirūpino, ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu, o paskui jau ir atviru laišku į Seimą kreipėsi, ragindamas „susivienyti ginant tradicines vertybes“.

Tik po to greitai nuo jaunojo konservatorių lyderio gavo, kaip šlapiu maišu per pakaušį. Esą „prieš bandant apsaugoti Lietuvos šeimas, pirmiausia vertėtų pradėti nuo savosios“.

Apie konvenciją savo žiniomis suspindo ir svarbiausioji šešėlinių „valstiečių“ ideologė bei tarptautinių reikalų žinovė Agnė Š., vienoje TV laidoje viešai rėžusi, kad „mes nesame Azerbaidžanas ar kita musulmoniškos ar kitos pasaulėžiūros šalis, kuri žaloja moterims organus ar kažką daro“.

Ta pačia konvencijos tema ne mažiau įstabus ir buvusios ministrės Ritos T. rašinys, kuri savo tautiečio, lenkų literatūros klasiko pavyzdžiu lotyniškai paklausė: „Quo vadis?“, tik pamiršo antraštėje kreipinį „Lietuva“ išskirti kableliu.

Akivaizdu, kad ekspertų konvencijos klausimu radosi per daug.