Atsakomybė už saugumo partnerysčių ateitį tenka europiečiams

Prancūzija įtūžusi. Tariama priežastis – kad nauja britų ir amerikiečių sutartis aprūpinti Australiją atominiais povandeniniais laivais kainavo jai pelningą gynybos kontraktą. Tikroji priežastis – kad ryškėjantis aljansas, skirtas tramdyti Kinijos komunistų partijos imperialistinėms ambicijoms, pabrėžia Prancūzijos silpnumą ir jos planų vystyti Europos „strateginę autonomiją“ neadekvatumą.

Sutartis dėl povandeninių laivų tėra pradžia. Australijos, JK ir JAV bendradarbiavimas apims gyvybiškai svarbius bendro darbo saugumo aukštųjų technologijų srityje aspektus: varžymąsi su vienpartinės valstybės pramonės kompleksu pagal kvantinių kompiuterių, dirbtinio intelekto, medžiagų mokslo ir kitus pajėgumus, iš esmės keičiančius  padėtį. Prisidės daugiau šalių. Pirmoji bus Kanada, pasibaigus jos parlamento rinkimams. Tarp kitų kandidačių – Indija, Japonija, Taivanas ir Pietų Korėja. Kai Naujoji Zelandija pabus iš atlaidžios savistabos, ji pamatys, kad gyvenimas išorėje yra tapęs atšiaurokas.

Tą patį pajus europiečiai. Tačiau iš pastarųjų kelių savaičių galima pasimokyti, kad pasaulis veikia ne Briuselio laiku, kai tenka ilgai konsultuotis, mandagiai atsižvelgti į 27 šalių rinkimų ciklus ir šventus bei neliečiamus savaitgalius, vakarus ir pietų pertraukas. Pasaulio tempas negailestingas, kaip galima suprasti iš Talibano žygio į Kabulą ir Kinijos vadovybės tiesmukų pastangų užsitikrinti karinį pranašumą savo regione. Gyvenančiai Briuselio laiku ES tampa sunku tvarkytis su artimesnėmis grėsmėmis (trapia padėtimi Vakarų Balkanuose, represijomis Baltarusijoje, džihadistais Sachelyje, pilietiniu karu Sirijoje), jau nekalbant apie grėsmes, keliamas tokių galybių kaip Rusija ir Kinija. Rezultatas: kai rimtos šalys atlieka rimtų žingsnių spręsdamos rimtas grėsmes, nerimtosios paliekamos nuošalyje.

Apie naująją sutartį galėjo būti pranešta geriau. Vertinant pagal žemyninės Europos standartus, Prancūzija yra saugumo srities sunkiasvorė. Ji turi savų interesų Indijos ir Ramiojo vandenyno regione.

Be abejo, apie naująją sutartį galėjo būti pranešta geriau. Vertinant pagal žemyninės Europos standartus, Prancūzija yra saugumo srities sunkiasvorė. Ji turi savų interesų Indijos ir Ramiojo vandenyno regione. Priimantys sprendimus Britanijoje ir Amerikoje dabar turėtų skirti laiko ir pastangų, kad pataisytų ryšius su savo kolegomis Paryžiuje.

Tačiau pagrindinė atsakomybė tenka europiečiams. Patikimumo kaina yra pajėgumai – kai europiečiai parodo sugebantys nuosekliai ir ryžtingai naudotis savo diplomatine, ekonomine ir karine galia, jie taip pat rodo esantys vertingi pasaulinio saugumo partneriai. Tai nereiškia nuolankumo anglakalbėms šalims, bet suteikia europiečiams galimybę dirbti kartu su didžiaisiais veikėjais.

Tam niekas netrukdo. Briuselio, Paryžiaus ar Berlyno gatvėse nėra jokių Kinijos ar Rusijos tankų (kol kas). Pinigai taip pat nėra problema. Europiečių silpnumas atspindi politinės valios stygių, kylantį iš jau nuo seno silpnos strateginės kultūros, skatintos dešimtmečius puoselėtų iliuzijų.

Ilgalaikis tikslas turėtų būti rimta partnerystė su JAV ir jų sąjungininkėmis, veikiant Kinijos atžvilgiu. Tačiau gera vieta pradėti būtų Rusija. Kol kas Europa dar gali kliautis Jungtinių Valstijų kariniais įsipareigojimais NATO. Vis dėlto siekiant atremti Kremliaus krečiamas eibes ir brutalumą reikalingas ne vien tik karinis atsakas. Ne NATO darbas tvarkytis su Rusijos energetiniu šantažu, dėl kurio visoje Europoje sparčiai kyla gamtinių dujų kainos, didinančios naštą namų ūkių biudžetams ir skatinančios perspėjimus apie pramonės krizę. ES turi teisinių ir reguliavimo priemonių, kad atsilaikytų. Ji gali daugiau nuveikti, kad atremtų Rusijos dezinformaciją, ypač mirtinai pavojingus prasimanymus ir baisias istorijas apie COVID-19. Be to, ji gali pažaboti nešvarių pinigų srautus.

Šiuo metu ypatingas prioritetas yra rusų, bėgančių nuo Kremliaus represijų prieš nepriklausomą politinę, kultūros ir žiniasklaidos veiklą, saugumas ir gerovė. Jų išvyko šimtai, daugiausiai į šalis greta Rusijos – Lietuvą, Ukrainą, Sakartvelą. Tokių bus ir daugiau. Jiems reikalinga finansinė, socialinė ir psichologinė parama. Visa tai suteikti Europa tikrai būtų pajėgi, ir bent jau būtų žengtas žingsnis šio žemyno vėluojančio geopolitinio atsibudimo link.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Faktas

Faktas portretas
Visada įdomu skaityti Lucaso geopolitines įžvalgas. Gaila, pas mus tokio lygio apžvalgininkų nėra.

Anonimas

Anonimas portretas
O man jis ir JO izvalgos patinka...Paprasta ir suprantama

Lucaso nuopolis-atviras melas

Lucaso nuopolis-atviras melas portretas
Teisybė tik antras sakinys, viskas toliau parašyta jam užmaskuoti ir paneigti. JAV išdūrė Prancūziją. Nebegerbiu šito anglų šūdžiaus.
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    9
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    1
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių