Dirbtinis intelektas kare: kur tai panaudojama?

Šių metų vasarį Rusijai įsiveržus į Ukrainą abejingų tikriausiai neliko. Pastaruoju metu netyla kalbos apie karą ir jo tolesnį klostymąsi, todėl kyla intriguojantis klausimas: kaip dirbtinis intelektas gali būti panaudojamas kare?

Automatinės sistemos

Turbūt girdėjome pavadinimą „Bayraktar TB2“, tačiau kas jame slypi? Kaip DI panaudojamas tiek šiuose, tiek kituose dronuose, robotuose?

Nuomonės dėl tikslios apibrėžties, kas yra karo robotai, išsiskiria, tačiau galima sakyti, kad tai yra ginklai, kurie patys gali priimti sprendimus, panaudodami jiems įdiegtą DI technologiją. Tai tarsi autonominis automobilis, kuris pats žino, ką jam reikia daryti.

Tokią ginkluotę leidžia sukurti spartus robotikos, vaizdų atpažinimo, daiktų interneto tobulėjimas. Dronai, kuriuos JAV plačiai naudoja Afganistane, Irake ir kitose šalyse, nelaikomi robotais, nes juos nuotoliniu būdu valdo žmonės, kurie pasirenka taikinius ir sprendžia, kaip elgtis toliau. Minėtasis „Bayraktar TB2“ taip pat galėtų būti priskiriamas šiai kategorijai, tačiau būtent šis dronas pasižymi nemažu DI sprendimų pritaikymu.

„Bayraktar“ valdomas automatiškai, jei prarandamas GPS signalas arba sugenda orientacijos – aukščio, posvyrio ir kt. – jutikliai. Šiuose dronuose naudojami DI modeliai, kurie yra „apmokomi“ naudojant kiekvieno skrydžio metu surenkamus duomenis.

Kitas reikšmingas aspektas yra tai, kad šiuose dronuose yra realizuoti objektų atpažinimo algoritmai, leidžiantys dronams atpažinti objektus, kartais net tuos, kurių žmogaus akis gali ir nepastebėti. To pavyzdys gali būti transporto priemonių, judančių lauke, aptikimas ir, jei reikia, jų sekimas. Tai tik dalis DI panaudojimo šiuose dronuose.

Svarbu paminėti, kad lietuviai taip pat kuria autonominį modelį – bagį „Krampus“, galintį atlikti sudėtingas karines operacijas. Šiuo metu šis bagis valdomas nuotoliniu būdu, tačiau tikimasi, kad ateityje jis bus autonominis. Dėl savo hibridinio variklio šie bagiai gali būti naudojami priartėti prie misijos zonos. Jie gali gabenti krovinius, pavyzdžiui, ginklus, dronų paleidimo sistemas, o tada grįžti paimti karių.

Efektyvesni sprendimai

Tikriausiai daugeliui kyla klausimas: jei šios sistemos yra ypač brangios, kodėl jos yra tokios paklausios? Vienas iš esminių faktorių – karių apsaugojimas, kadangi tokiu atveju jiems nereikia rizikuoti savo gyvybėmis.

Taip pat šios sistemos gali greičiau priimti sprendimus nei žmonės, nes autonominėse sistemose esantys algoritmai gali greitai įvertinti daug faktorių. Ypač svarbu, kad tokios naujos pažangios technologijos nebūtų panaudotos blogiems tikslams. Kritikai teigia, kad moraliniu požiūriu atgrasu patikėti mirtinų sprendimų priėmimą mašinoms, nepaisant jų technologinio sudėtingumo.

Nepaisant šių trūkumų, 2017 m. vasarį pats Pentagonas padarė išvadą, kad gilaus mokymosi algoritmai dėl savo veikimo gali būti pritaikyti jų reikmėms. Taigi, jie įkūrė „Algoritminio karo“ komandą, žinomą kaip „Project Maven“, kuri naudoja gilų mokymąsi ir kitus metodus objektams ir įtartiniems veiksmams identifikuoti. Tikslas – užtikrinti veiksmingą ir efektyvią žvalgybą.

Veido atpažinimas

Daugelis turinčiųjų išmaniuosius telefonus su veido atpažinimo funkcija susiduria kasdien ir tikrai ne po vieną kartą.

Šios sistemos gali greičiau priimti sprendimus nei žmonės, nes autonominėse sistemose esantys algoritmai gali greitai įvertinti daug faktorių.

Tačiau, atrodo, toks kasdienis DI pritaikymas yra naudojamas ir kare. Vienas iš pavyzdžių – tam tikrų asmenų, dalyvaujančių kare, atpažinimas. Praėjus kelioms savaitėms po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, viešąją erdvę užplūdo ten įvykdytų karo nusikaltimų vaizdai. Veido atpažinimo bendrovė „Clearview AI“ nusprendė savo turimas žinias pritaikyti siekdama padėti Ukrainai.

Kaip tai panaudojama? Bendrovės sugalvojo iš nuotraukų ar turimų vaizdo įrašų atpažinti asmenis, kurie gali būti slaptieji agentai, jų veidus palyginti su duomenimis, turimais duomenų bazėje, kurioje yra 20 mlrd. veidų iš viešojo interneto, įskaitant Rusijos socialines svetaines, tokias kaip „VKontakte“. Toks veidų atpažinimas leidžia susieti Ukrainoje esančius karius ir pamėginti susisiekti su jų artimaisiais.

Tačiau atsiranda nepritarančių tokiam DI naudojimui. Skaitmeninių teisių grupės „Fight for the Future“ direktoriaus pavaduotojas Evanas Greeris nepritaria jokiam veido atpažinimo technologijos naudojimui. Jo teigimu, tokia technologija turėtų būti uždrausta visame pasaulyje, nes vyriausybės ja naudojasi mažumų grupėms persekioti ir nesutarimams slopinti.

Panaudoja ir logistikoje

Logistika, išteklių skirstymas ir tiekimo grandinė yra labai sudėtingo, kompleksiško ir pažangaus proceso dalys, susijusios su produktų ar paslaugų judėjimu į nurodytą vietą. Logistika – neatsiejama karo dalis.

Šiuo metu logistika (ypač karinėje srityje) yra susijusi su daugybe skirtingų funkcijų. Visos jos generuoja ypač didelį duomenų kiekį, susijusį su transportu, planavimu ir kitomis funkcijomis. Veiksmingos tiekimo grandinės organizavimas yra labai svarbus tiek taikos, tiek karo metu. Būtent analizuojant didelį duomenų kiekį ypač reikšmingą vaidmenį atlieka dirbtinis intelektas.