Didybės magija

Baltijos šalių sprendimas iš Rusijos nebeįsileisti ne tik turistų, bet ir bėgančiųjų nuo mobilizacijos, išprovokavo naują geraisiais rusais save vadinančių asmenų pasipiktinimo bangą. Šįkart negirdėti tradicinių lyginimų su fašistais, prie kurių per „rusiškos brolybės pamokas“ Lietuvos didmiesčių kiemuose pripratome dar vaikystėje. Radosi naujų. Analizuodami Europos reakciją į mobilizaciją Rusijoje, jie unisonu prabilo apie mūsų šalių nebrandą. Girdi, trejetas Baltijos valstybių – tai jaunosios demokratijos. Skirtingai nei senosios demokratijos, jos nesupranta rusų padėties, nes neturi gilių pagarbos žmogaus teisėms tradicijų.

Kas pirmasis pasiūlė tokį paaiškinimą, jau ne taip ir svarbu. Svarbiau tai, kad jis keliauja iš lūpų į lūpas ir kaukia it pavojaus sirena: imperinio mąstymo genas nėra būdingas vien Kremliaus šutvei, rašistams ar ukrainiečių spintose fašistų ieškantiems okupantams. Jis ne tik Rusijos generalinio štabo rankomis skiria tautinėms mažumoms pražūtingas kvotas į naujuosius fronto mėsmalės batalionus, bet ir šmėžuoja kitais klausimais progresyvių publicistų tekstų paraštėse, Vakaruose seniai įsikūrusių verslininkų pasisakymuose. Jis įsakmiu liberaliųjų publicistų balsu aiškina Ukrainai, kad sutarčių nepasirašiusių, Bučoje nežudžiusių mobilizuotųjų likimas – jos rankose. Esą, jei Kijyvas sudarysiantis sąlygas masiškai pasiduoti rusams, karas pasibaigsiantis greičiau.

Jis įsakmiu liberaliosios stovyklos aktyvistų balsu aiškina Ukrainai, kad sutarčių nepasirašiusių, Bučoje nežudžiusių mobilizuotųjų likimas – jos rankose.

Kas tai? Prigimtinė imperinė nekaltybė? Visa tauta apsėsta didybės manijos, užkrėsta didybės magijos? Kolektyvinėse smegenyse yra akloji zona, todėl sunku suvokti, kad tik 143 mln. Rusijos piliečių yra atsakingi už tai, kas vyksta jiems priklausančiame 17 mln. kv. km plote?

Perfrazuojant neseniai Indijos premjero Vladimirui Putinui pasakytus žodžius, šiandien – ne laikas ne tik karui, bet ir kolonializmo manijai. Užuot matavę kitų šalių brandos lygį ir rusofilijos laipsnį, demokratijos apskritai nepažinusios šalies atstovams vertėtų sėsti prie istorijos knygų. Jose labai aiškiai parašyta, kas atsitinka, kai per plačiai atveriame savo rytines sienas. Ir, beje, kad, skirtingai nei Rusijoje, Lietuvos žemėse demokratijos – kaip ir tolerancijos – tradicijos matuojamos šimtmečiais.


Šiame straipsnyje: Rusijarusaimobilizacijakaras Ukrainoje

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    13
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    2
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių