Dešinėjanti Lietuva arba ko tikėtis antrame ture?

Sociologinės apklausos pirmą kartą gali švęsti pergalę. Tuo tarpu politinės dešinės atstovai atgauna jėgas didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir tai greičiausiai bus ryškiausia tendencija per ateinančius Europos Parlamento ir kitų metų LR Seimo rinkimus.

Signalas siunčiamas politinei kairei, o jos situacija Lietuvoje sudėtinga. Atskilusiems socialdarbiečiams vienintelė galimybė bus vienmandatis balsavimas per LR Seimo rinkimus. Po truputį nykstanti politinė kairė Lietuvoje atrodo lygiai taip pat kaip jau daug metų vyraujanti politinė sistema kaimyninėje Lenkijoje, kur dominuoja konservatyvi ir liberali partijos. Didieji miestai, kurie ir pakeitė pirminius rezultatus pasirinkdami Ingridą Šimonytę, kelia dilemą kandidatei – kaip išlaikyti pozicijas ir kaip per dvi savaites sugebėti susiorientuoti į mažesnius Lietuvos miestus. Gitanas Nausėda dominuoja likusioje Lietuvoje ir Klaipėdoje, todėl, norėdamas kreipti dėmesį į didžiuosius miestus, jis gali prarasti pozicijas šalies regionuose. Viskas priklauso tik nuo to, kokią rinkimų strategiją antrajam turui pasirinks abu kandidatai. Galime tikėtis kandidatų siekio pademonstruoti nepriklausomą laikyseną bei argumentuotą kalbėjimą, nežarstant nepamatuotų ir nepagrįstų pažadų.

Prezidento portretas ir nauji pasirinkimai

Lietuvos piliečių pasirinkimu LR Prezidento rinkimuose tapo išsilavinęs, finansiškai raštingas ir užsienio kalbas mokantis kandidatas. Lyginant kandidatų išsilavinimus – G. Nausėda su ekonomikos daktaro laipsniu lenkia magistrę Ingridą Šimonytę. Pastaroji moka anglų, rusų, lenkų ir švedų kalbas, tuo tarpu jos varžovas – anglų, vokiečių ir rusų. Žvelgiant į ateities perspektyvą, Ingrida Šimonytė atrodo solidžiau mokėdama svarbiausią skandinavišką, dvi kaimynines ir vieną tarptautinę, darbinę kalbą.

Abu kandidatai bando demonstruoti savo nepriklausomumą, individualumą ir savitumą. Tačiau I. Šimonytei antrajame ture gali pakenkti TS-LKD ir išskirtinai Vytauto bei Gabrieliaus Landsbergių parama. Lietuvoje partinė priklausomybė ir partijos parama įgauna neigiamą aspektą – tačiau pažvelkime į kitas valstybes, ypač JAV, kur tokia parama gali nulemti tapimą prezidentu.

Abu kandidatai demonstruoja norą pritraukti likusius 37,42 proc. rinkėjų. Itin taikomasi į Sauliaus Skvernelio balsus – abu antrojo turo dalyviai pareiškė, kad galėtų dirbti su juo kaip su ministru pirmininku ir suponavo, kad jam nereikia trauktis. Toks nuosaikus kalbėjimas demonstruoja norą patraukti šiuos rinkėjus į savo pusę.

Užsienio politikoje, kuri ir turėtų būti kertinė prezidento rinkimų ašis, nes šiai sferai mūsų valstybės vadovas ir atstovauja, pozicijos praktiškai tokios pat – gilesnė integracija ES, didesnis bendradarbiavimas NATO formate, griežta laikysena Rusijos atžvilgiu. Abu kandidatai pirmajam vizitui į užsienį, kuris simbolizuoja šalies būsimą kryptį užsienio atžvilgiu, renkasi Lenkiją. Iš vienos pusės – pagaliau skiriamas dėmesys kaimyninėms ir strateginėms partnerėms. Tačiau, kita vertus – ar pavyks turėti tokius santykius su Lenkija, kokius turėjo Valdas Adamkus, arba ryšius su Vokietija, kokius turėjo Dalia Grybauskaitė. Ingridos Šimonytės politinė patirtis ir darbas ES Taryboje tarsi suponuoja didesnį kandidatės pasiruošimą ir sistemos išmanymą.

Lyties faktorius gali būti lemiamas

Aktyvumas antrajame ture gali būti šiek tiek žemesnis nei pirmajame. Galima daryti prielaidą, kad ir rinkėjai diplomatinėse atstovybėse taip aktyviai nebalsuos, nes jau nebus svarstomas dvigubos pilietybės referendumo klausimas. Susumavus balsavusių užsienyje pasirinkimus, I. Šimonytė buvo absoliuti lyderė – taigi, sumažėjus šiam balsuojančių skaičiui, tai nepridės kandidatei balsų, kurie buvo lemiami pirmame ture jai užimant pirmąją vietą.

Socialdemokratų atstovo Vytenio Povilo Andriukaičio laikysena pasisakant prieš abu kandidatus, suponuojant, kad galbūt jis pats sugadins rinkimų biuletenį, veikiausiai suglumina šios partijos rinkėjus. Tačiau vertinant pasisakymus apie socialinę politiką, kuri yra svarbi socialdemokratinėms pažiūroms, I. Šimonytė gerokai lenkia savo konkurentą, nes apgalvotai aptaria įvairias politikos plotmes: nuo lyčių lygybės iki socialinės politikos.

Dalis socialdemokratų, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos rinkėjų, kurie sudarė daugiau nei 9 proc. pirmajame ture, gali pasirinkti Gitaną Nausėdą. Pasirinkimo priežastimi gali būti tiesiog lyties faktorius – noras palaikyti kandidatą, kuris yra vyras. Labiausiai pasimetę veikiausiai yra Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio atstovai, nes abu kandidatai atitinka jų vertybinę liniją. Viešojoje erdvėje pateikiamos pozicijos, kad I. Šimonytės silpnybė yra šeimos nebuvimas, yra nepagrįstos, nes aukščiausio valstybės posto atveju tai tampa savita stiprybe, o ne silpnybe.



NAUJAUSI KOMENTARAI

dešinieji VAGYS, bando

dešinieji VAGYS,  bando portretas
atgauti prarastas pozicijas. JIE turėtų pirmiausia atsisakyti ĮPROČIO vogti, kadangi šis įprotis yra į g i m t a s, tad vien NORĖTI nepakanka -- būtina , kad konservatorius, nuo šios ligos -- " gydytų" teisėsauga.

Paistalai

Paistalai portretas
Dešinėti nebėra kur, nes tikros kairės Lietuvoje seniai nebeliko. Parodykit bent vieną partiją, kad ir kaip besivadinančią, kuri gintų ir globotų ne stambų kapitalą, bet dirbančius žmogelius. Pačiulbėt, aišku, visi moka gražiai...
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Tarp lauko išviečių ir Seimo rentų
    Tarp lauko išviečių ir Seimo rentų

    Seimo bitelės vėl uoliai lipdo koalicijos korį, tačiau vis tiek ore tvyro ne medaus, o Veneros klystkeliais plintančių ligų šutas. ...

    20
  • Dešimtojo dešimtmečio vaikai
    Dešimtojo dešimtmečio vaikai

    Bent jau man turbūt smagiausia "90’s kids will understand" (liet. "supras tik augę dešimtajame dešimtmetyje") istorija yra ta, kurią kartą išgirdau iš vienos merginos, sutiktos kūrybinėse rašym...

    9
  • Vasariškos šiukšlės
    Vasariškos šiukšlės

    Vasara. Apie ką svajoja vaikai? Apie porciją ledų, taškymąsi vandenyje, išmanųjį telefoną ar planšetę, kurie neretai yra tapę geriausiais vaikų draugais. Vyresni nei pradinukai moksleiviai? Kad greičiau prabėgtų paskutinė mok...

    3
  • Mokslo metai ir birželis
    Mokslo metai ir birželis

    Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius pirmadienį ministerijoje susitiko su mokyklų ir tėvų bendruomene aptarti ugdymo galimybių per karščius dėl pratęstų mokslo metų iki pat birželio pabaigos. Pastarasis susitikima...

    6
  • Paminklai ir atvirkštinė eiga
    Paminklai ir atvirkštinė eiga

    Menininko Deimanto Narkevičiaus filme "Kartą XX amžiuje" (2004 m.) Atgimimo laikotarpio archyvinė medžiaga su Lenino paminklo nukėlimu yra sumontuota atvirkštine eiga. Statula, prieš tai pamojavusi Lukiškių aikštėj...

    1
  • Proto užtemimas
    Proto užtemimas

    Šiandien tūkstančiai Lietuvos abiturientų laiko matematikos valstybinį brandos egzaminą. Daugeliui jų tai jau paskutinis išbandymas mokykloje per ilgus dvylika mokslo metų. Šis faktas, tarsi ir turėtų kelti palengvėjimą, tačiau...

    1
  • Kaip apsaugoti Nemuną
    Kaip apsaugoti Nemuną

    Daug kalbėta ir rašyta apie Nemuno vagos būklę Kaune sausmečio metu. Šalies upių Tėvas net įžeidinėjamas – atrodo kaip bala. O tai trunka apie pusę metų ir dažniausiai gražiausiu, šiltuoju metų laiku. Miestas stengiasi ...

    11
  • Gelbstint eilinį Wojteką
    Gelbstint eilinį Wojteką

    Trečiajam reichui ir SSRS okupavus Lenkiją, šios šalies pabėgėliai 1939 m. rugsėjį užplūdo kaimynines valstybes. Kartu su civiliais atvykdavo ir armijos atstovų, kurie buvo internuojami. Pabėgę iš internavimo stovyklų, grupėmi...

    1
  • Ko mūsų vaikus moko dovanojami „vokeliai“?
    Ko mūsų vaikus moko dovanojami „vokeliai“?

    Jei jūsų vaikui šešeri ar daugiau, yra nemaža tikimybė, kad jis jau yra laikęs rankose vokelį su pinigais. Tai greičiausiai nutiko per jo gimtadienį, ir labiausiai tikėtina, kad viename vokelyje buvo 20 eurų. Ko dovanodami pinigus i&sca...

    1
  • „Swedbank“: po atlyginimų šuolio – nauji būsto įperkamumo rekordai
    „Swedbank“: po atlyginimų šuolio – nauji būsto įperkamumo rekordai

    Būsto įperkamumas Vilniuje sumušė eilinį rekordą, Kaune jis toliau nuosekliai augo, o Klaipėdoje išliko stabilus, rodo „Swedbank“ ekonomistų skaičiuojamas būsto įperkamumo indeksas. ...

Daugiau straipsnių