Denacifikacija – dėl barščių

Jungtinių Tautų duomenimis, žmonių populiacija 2021 m. spalio 31-ąją pasiekė lygiai 7 milijardus. Šis skaičius didėja vidutiniškai 203 800 žmonių per parą. Paskaičiavę gautume, kad išaušus 2022 m. balandžio 20-osios rytui pasaulyje turėjo būti apie 7 mlrd. 35 mln. gyventojų.

Atrodytų, kad reikia susirūpinti, kuo tokią gausybę žmonių pamaitinti, aprengti, kur apgyvendinti, kaip apsaugoti nuo ligų, lavinti ir užtikrinti kitus poreikius.

Tam, visų pirma, reikėtų viso pasaulio valstybių bendradarbiavimo ir santarvės. Vienos tautos turėtų gerbti kitas, taip pat būtina, kad valstybės tarpusavyje prekiautų ir dalintųsi mokslo, kultūros pasiekimais.

Galbūt ankstyvose žmonijos vystymosi stadijose, kai homo (žmogus) dar ne visai sapiens (protingasis) gyveno urve ir maitindavosi tuo, ką sužvejodavo, sumedžiodavo, pasiskindavo miške, o svetimų galvų daužymas kuokomis buvo karas dėl išlikimo, reikėjo kautis dėl medžioklės plotų, antraip grėsė badas. Nors negalima teigti, kad XXI amžiuje negali kilti karų dėl maisto, pavyzdžiui, barščių. Bet apie tai vėliau.

Žmonija vystėsi, bet niekaip negalėjo atsikratyti karų. Jeigu pažvelgtume į planetos istoriją, matytume, kad svarbiausias dalykas homo sapiens buvo vienas kitą žudyti. Kuo labiau žmonija vystėsi, tuo žiauresni darėsi jos karai.

Netgi istorijos vadovėliai parašyti taip, kad žmonijos gyvenimas skirstomas į prieškarius ir pokarius. Dėl akių prisidengiama Antika, Viduramžiais, Renesansu ir pan., bet tai tik sienos, o pamatas – nesibaigiantys karai. Pavyzdžiui, XVIII–XIX amžiais Rusija kariavo 128 metus ir tik 72 metus gyveno taikiai. Per tuos 128 karo metus 32 kartus Rusija grobė svetimas teritorijas, tik 5 kartus teko gintis pačiai.

Ypač karinga Rusija tapo XXI amžiuje. Jeigu pripažinsime hibridinį karą agresija, tai per 22 šio amžiaus metus Rusija dar negyveno taikiai. Dar XX amžiaus X dešimtmetyje prasidėjęs Čečėnijos karas tęsėsi iki 2001 m., invazija į Gruziją (Sakartvelą) ir Pietų Osetijos bei Abchazijos aneksija de facto 2008 m., Krymo aneksija bei dalies Donbaso regiono užgrobimas 2014 m. ir nuolatinės 8 metus užsitęsusios atakos, kurios po 2022 m. vasario 24 d. virto karu prieš Ukrainą, o tiksliau – ukrainiečių genocidu; dar pridėkime hibridinį karą – brutalią branduolinės agresijos propagandą per visus Rusijos ruporus su nesibaigiančiomis kibernetinėmis atakomis prieš Vakarų demokratijos šalis – tai ir bus visa XXI amžiaus pirmųjų dešimtmečių rusų istorija.

Nekariausi – neišugdysi šovinistų, pasiruošusių dieną naktį traiškyti tankais tuos, kurie nenori gyventi "V ruskom mire" (rusų pasaulyje), beje, "ruskij mir" galima išversti kaip kalambūrą: rusiška taika – tai yra nė dienos be karo.

Bent jau seniau diktatoriai, kaip antai senolis Leonidas Brežnevas, vaizduodavo taikos balandžius. Skraidė po pasaulį, pasirinkdamas brangių dovanų, ir vogravo apie taiką. Tuo pat metu smaugė Čekiją 1968 m., Afganistaną 1979 m., Lenkiją 1981 m.

O 2022 m. Rusijoje gali būti suimtas už plakatą "Miru – mir!" (Pasauliui – taiką!) arba už vaikišką dainelę "Pust vsegda budet solnce" (Te visad šviečia saulė). Matyt, Vladimir (valdyk pasaulį) Putinui kenksmingiausi yra tokie šios dainos žodžiai:

Mes prieš vargus, mes prieš karus –

Stosim, apginsim vaikystę.

Saulė nežus, laimė nežus,

Nes šitaip nori žmogus.

Tikriausiai diktatorius nusprendė, kad rusai neturi teisės gyventi be karo ir vargų. Be karo jie ištyžta. Negali tuomet rusams pripūsti arabų ir nukreipti akis nuo kasdienių vargų, kaip antai gyvenimą be kelių ir tiltų (kai į kitą upės krantą gali persikelti tik plaustu), be klozetų, "trusikų" (V ir Z marodierių karo grobio Ukrainoje) ar išvis – be darbo. Pavyzdžiui, nuo Gruzijos (Sakartvelo) atplėšė Pietų Osetiją, atitvėrė spygliuota tvora, tad dabar vienintelis osetinų darbas – kariauti Ukrainoje. O siekis apginti vaikystę kelia nežmonišką įtūžį, matyt todėl V ir Z smogikai ukrainiečių vaikus prievartauja arba sprogdina kasetinėmis bombomis.

Kai nebegali gyventi nekariaudamas, agresijai pradėti tinka bet kokie motyvai, net barščiai, kuriuos iš rusų "atėmė ukrainiečių naciai".

V.Putinas užpuolė Ukrainą paskelbęs, kad ją reikia denacifikuoti. Niekas negalėjo suprasti, ką tai reiškia. Paaiškino URM lakštingala Marija Zacharova. Pasirodo, Ukraina pasisavino barščius – paskelbė nacionaliniu patiekalu ir nenorėjo dalintis su kitais regionais. Todėl šeimininkės nebegalėjo pasigaminti sriubos, o Ukraina nenorėjo jokių kompromisų. Anot M.Zacharovos, tai ir yra ksenofobija, nacizmas ir ekstremizmas.

Negalėčiau kategoriškai teigti, bet gerai įsižiūrėjęs, kaip ji kalba, jos judesius, veido spalvą, kažkodėl įtariau, kad lakštingala tądien buvo užlesusi. Matyt, neturėjo užkandos. Beje, ukrainietiška "horilka" su barščiais man vienas skaniausių patiekalų (tik nesakykite A.Verygai, gausiu velnių už alkoholio propagandą).

Ak, tie ukrainiečiai būtų Marijai užkandai įpylę barščių, tai gal ir to karo nebūtų. Tačiau jau toks tas rusų pasaulis, ne itin patobulėjo nuo urvinių žmonių laikų.

Tiesa, V.Putinas toje pačioje 2022 m. vasario 21-osios kalboje, kur paskelbė apie Ukrainos denacifikaciją, kaltino Ukrainos vyriausybę narkomanija. O kas jam beliko, kai jį patį supa alkoholikai.


Šiame straipsnyje: karas UkrainojeŽmonėsrusaiRusija

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Reformos pagirių miške
    Reformos pagirių miške

    Yra tokios automatinio teksto šifravimo programėlės, kuriomis mes, žurnalistai, esame linkę pasinaudoti. Tiesa, jos kartais iškrečia visokių šunybių, taip sumakaluodamos tekstą, kad velnias abi kojas jame nusisuktų, ir ne tik. ...

  • Relikvijos prasmė
    Relikvijos prasmė

    Taip jau istoriškai sutapo, kad Kaliningradas nūnai atsidūrė savotiškoje apsiaustyje, kaip ir Berlynas lygiai prieš 74 metus. Bet jei visai tiksliai, tai į šitą eksklavą šiandien per Lietuvą nepraleidžiami traukiniai,...

  • Europietiškas auklėjimas
    Europietiškas auklėjimas

    Išmintingi tėvai žino: paauglystė su durų trankymais, nuolatiniu dėmesio ir padrąsinimo poreikiu, išlaidomis pirmojo būtinumo poreikiams ir emocinio bado malšinimui yra natūralus žmogaus formavimosi etapas. Viskas pergyvenama ir d...

  • Gyvenimas po žeme – iššūkis, būtinybė ar prabanga?
    Gyvenimas po žeme – iššūkis, būtinybė ar prabanga?

    Vykstant sunkiai suvokiamam Rusijos įsiveržimui į Ukrainą ir praėjus pirmam šokui, žmonėms kilo klausimų dėl gyventojų apsaugojimo karo atveju nuo galimos žūties. Vėl suaktyvėjo kalbos dėl specialių slėptuvių. ...

  • Kultūros nakties tamsumos
    Kultūros nakties tamsumos

    Tai, kad pasaulyje nėra teisingos teisybės, seniai visi žino. Bet. Kad visiškai nėra kultūros, tapo didele naujiena. Manyta, kad dauguma gatvėje vaikštinėjančių piliečių yra kultūringi. Vieni – daugiau, kiti – mažiau. Na,...

    5
  • Romantizuojama lyderystė ir pamirštami sekėjai
    Romantizuojama lyderystė ir pamirštami sekėjai

    Ar trūksta lyderių? Kodėl lyderiai šiuo metu tyli? Kas, apskritai, yra lyderis? Lyderystė sulaukia daug verslo, mokslininkų, švietimo atstovų, politikų ir visos visuomenės dėmesio. Tiesą sakant, sulaukia tiek dėmesio, kad ši s...

  • Žydrūnai, atstokite nuo Zitos
    Žydrūnai, atstokite nuo Zitos

    Na, tiesiog trūksta žodžių. Nebeįmanoma suvokti, kas čia pas mus vyksta. Nejaugi Lietuvoje tikrai nebeliko žodžio laisvės ir persekiojami visi, kas tik drįsta kalbėti ne taip, kaip kažkas išsigalvoja išsidrėbę žydrosiose Vilniaus s...

    32
  • Lydekai paliepus
    Lydekai paliepus

    Metų pradžioje buvo paminėtas Lietuvos žemės reformos, dar vadinamos agrarine revoliucija, šimtmetis. Prisiminta šios reformos reikšmė ne tik šalies ekonomikai, bet ir valstybingumui. Drąsus valstybės žingsnis suteikti žem...

    2
  • Jo didenybė Pamokų nelankymas
    Jo didenybė Pamokų nelankymas

    Pirmiausia būna paprastas pramiegojimas. Na, kam nepasitaiko...  Po to pradedi įvertinti anksčiau į darbą išeinančių tėvų faktorių. Tėvai pažadina, išeina į darbą, o tu vertiesi ant kito šono ir pabundi tik tuomet, kai d...

    1
  • Dėl pigesnių prekių iš Baltarusijos parsiduotų ir velniui?
    Dėl pigesnių prekių iš Baltarusijos parsiduotų ir velniui?

    Karas Ukrainoje nepalieka abejingų. Išties daugelis lietuvių nuoširdžiai stengiasi padėti Rusijos agresiją patiriančiai ukrainiečių tautai: priima gyventi pabėgėlius, siunčia paramą į Ukrainą ir etc. Juk puikiai suvokiame, kad jie k...

Daugiau straipsnių