Dėl antikinio meno kūrinių importo į ES ribojimo

Dabar vyksta karštos diskusijos dėl dar pernai Europos Tarybos (ET) patvirtintą pasiūlymą įgyvendinančių teisės aktų, reglamentuojančių antikinio meno importą į ES.

2018 m. gruodžio 11 d. ET patvirtino Pasiūlymą Europos Parlamento ir ET reglamentui dėl kultūros paveldo prekių importo. Šiame siūlyme numatyta įvesti importo iš trečiųjų šalių į ES licencijas įvairioms kultūros paveldo prekėms, ypač archeologiniams radiniams. Siūlymas grindžiamas terorizmo finansavimo prevencija – neva teroristinės organizacijos gauna finansavimą netesėtai parduodamos antikinio meno objektus. Toks pasiūlymas, jei būtų įgyvendintas, iš esmės paralyžiuotų prekybą antikinio meno objektais ES, nes dauguma jo reikalavimų šių objektų importui yra sunkiai įgyvendinami arba jų įgyvendinti apskritai neįmanoma. Tuo labiau kad diskusijų dėl minėto teisės akto metu įvairios antikinio meno pardavėjus vienijančios organizacijos įrodė, kad jokia terorizmo finansavimo grėsmė per prekybą antikinio meno objektais ES iš viso neegzistuoja. Tą patį patvirtino ir ES atlikta analizė. Tačiau, nepaisant to, pasiūlymas buvo priimtas, nors dėl aktyvaus IADAA ("International Association of Dealers in Ancient Art"), ADA ("Antiquities Dealers’ Association") ir CINOA ("The international federation of dealer associations") dalyvavimo patys absurdiškiausi ribojimai buvo eliminuoti.

Išlaikykime sveiką protą reglamentuodami šimtmečių tradicijas turinčią sritį.

Natūraliai kyla klausimas – kam reikalingi betiksliai apribojimai, beveik nužudantys milijardinį ekonominės veiklos sektorių, neva kovojantys su neegzistuojančia grėsme?

Šiuo metu tokios ES šalys, kaip Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Belgija ir kt., gali drąsiai būti laikomos pasauliniais antikinio meno prekybos centrais. Čia veikia didžiausi ir garsiausi aukcionai, antikinio meno galerijos, agentai. Prancūzams iki šiol priklausė prestižinis "Christie‘s" aukcionas, neseniai prancūzai įsigijo kitą prestižinį aukcioną – "Sotheby‘s". Tad ES, be abejonės, yra šios dešimtmilijardinės rinkos epicentras.  ES institucijos, užuot sudariusios sąlygas šiam verslui gyvuoti ir plėsti, siekia priimti jį varžančius sprendimus. Be abejo, tai naudinga JAV, Šveicarijai ir kitoms ne ES šalims, nes jos jau seniai konkuruoja su ES antikinio meno rinkoje. Tad kam naudingus sprendimus siekia priimti ES institucijos: savo rinkai ir verslininkams ar jų konkurentams?

Laisvas prekių judėjimas – viena iš kertinių ES idėjų ir teisnių normų. Antikinio meno kūriniai – ne išimtis. Kodėl reikia nusižengti šiam principui ir pakirsti šimtmečius siekiančių Europos kolekcionavimo tradicijų šaknis? Kodėl 500 mln. ES gyventojų reikia užkirsti galimybę prisiliesti prie antikos meno šedevrų, gilinti žinias ir domėtis istorija? Ar mums reikia, kad lankytojai plūstų ne į mūsų, o į JAV, Kinijos ar Australijos muziejus? Turbūt ne. Todėl išlaikykime sveiką protą reglamentuodami šimtmečių tradicijas turinčią sritį.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Neraštingumas, klaida ar kryptinga metodika?
    Neraštingumas, klaida ar kryptinga metodika?

    Beveik viso pasaulio naujienų agentūros transliavo nepaprastai pozityvią žinią, beveik stebuklą – prie Maskvos kilimo metu į paukščių būrį pataikęs lėktuvas tūpė avariniu būdu. Keli paukščiai buvo įsiurbti į variklius ir ...

  • Kaip devalvuoti šventę
    Kaip devalvuoti šventę

    Šalies nepriklausomybės šimtmečio išvakarėse Afganistano sostinėje Kabule vestuvininkus susprogdino savižudis. Kadangi ten šeimos švenčių šventimas paprastai sutraukia šimtus giminaičių bei kitų sveči...

    1
  • „Valstiečių“ vežimas byra
    „Valstiečių“ vežimas byra

    Beveik darniai dardėjęs Ramūno Karbauskio "valstiečių" ir žaliųjų vežimas pastaruoju metu ėmė strigti. O iš spalvingos kompanijos vis garsiau girdėti ne tik Naisių ponui nemalonios replikos, bet ir įvairūs kivirčai. ...

    36
  • Ar žydelka – įžeidimas?
    Ar žydelka – įžeidimas?

    Pastarojo laiko įvykiai paviršiun iškėlė ne pačių gražiausių dalykų. Pirmiausia tai, kad, nepaisant kosmopolitiškėjančios bei lyg ir civilizuotos visuomenės, daugeliu klausimų konsensuso pasiekti vis dar nesugebame. Jei kažkas...

    98
  • Santuokiniai laisvės apribojimai
    Santuokiniai laisvės apribojimai

    Pamenu, paauglystėje, kai pačios smagiausios temos pakikenti su draugais būdavo intymios, labai juokdavomės iš nepadoraus anekdoto apie poną Petraitį. Perpasakojant trumpai, vyruką išsikviečia žmonos ginekologas, nes ana niekaip nesusila...

    8
  • Patriotizmas už pinigus
    Patriotizmas už pinigus

    Ketvirtis milijono eurų – daug tai ar mažai? Nelygu, kaip žiūrėsi. Eilinis žmogus dėl tokios sumos turi sunkiai dirbti gal dvidešimt metų. Aukštesnio lygio krepšininkui tai vieno sezono atlyginimas. Lietuvos krepšinio ...

    3
  • Nedarome nieko, bet tikimės gero rezultato
    Nedarome nieko, bet tikimės gero rezultato

    Kaip jau įprasta, vasaros pradžioje užverda viešos diskusijos apie prastėjančius abitūros egzaminų rezultatus, naikinamas studijų programas, perdėm žemai nuleidžiamą stojamųjų kartelę ir mažėjantį abiturientų, o tai reiškia ir ...

    3
  • Lietuvos švietimo vizija: perskirstysime biudžetą ir miegosime toliau?
    Lietuvos švietimo vizija: perskirstysime biudžetą ir miegosime toliau?

    Jeigu koks nors tūlas pilietis paklaustų kokio nors tūlo Lietuvos politiko apie kokios nors problemos sprendimo būdą, tai yra 99,9 proc. tikimybė, kad išgirstų du atsakymo variantus. Pirmas – reikia didinti finansavimą, antras – reik...

    3
  • Tarsi šimtas metų vienatvės
    Tarsi šimtas metų vienatvės

    Pirmasis britų bandymas įtvirtinti savo įtaką Afganistane baigėsi nesėkme (1839–1842). Po daugiau nei 30 metų Didžiosios Britanijos pajėgos grįžo, tik šįkart pasirengusios gerokai rimčiau. Iš pradžių britų valdžia siekė ...

    3
  • Mokykla – vaikams, išbandymai – tėvams
    Mokykla – vaikams, išbandymai – tėvams

    Laimei, švietimo strategams nešovė mintis, aklai bekopijuojant kitas šalis ir ilginant mokslo metus, keisti ne jų pabaigos, bet pradžios dieną. Tai, kad naują gyvenimo knygos lapą mūsų vaikai atverčia pirmąją rudens dieną, taip...

    2
Daugiau straipsnių