Dar Vilnius ar jau Berlynas?

Panašiai kaip Berlyne, kuriame lygiai prieš 60 metų iškilusi siena perskyrė miestą ir dvi vertybių sistemas, ties Vilniumi su keliasdešimties kilometrų pietryčių link nusidriekusiu arealu radosi laisvąjį ir pogulaginį pasaulius skirianti riba. Iš baimės per pasyvumą pakartoti 1940-ųjų okupacijos klaidas virtome savojo regiono politiniu lyderiu, kuris šiandien Vakaruose dažniausiai minimas kaip aktyvus ryčiausiai esantis Vakarų forpostas.

Tačiau tai toli gražu ne svarbiausias panašumas į andainykštį Vakarų Berlyną. Virsmas įvyko tada, kai Vilnius tapo laikinąja neformaliąja išrinktosios Baltarusijos prezidentės rezidencija, o vienas pirmųjų su ja susitikęs Emmanuelis Macronas parodė, kad baltarusiški akcentai šiandien nebeatsiejami nuo oficialiojo Lietuvos statuso.

Tačiau panašiai kaip anuomet Vakarų Berlynas, mūsų sostinė tapo pulsuojančiu tašku ne tik diplomatijos, bet ir užsienio slaptųjų tarnybų žemėlapyje. Ramano Pratasevičiaus pagrobimas – akivaizdus to įrodymas. Tiek jis, tiek kiti Varšuvoje besiglaudžiantys Baltarusijos opozicijos aktyvistai galėjo (ir vis dar gali) būti pagrobti ar kitaip nukenksminti nesukeliant daug triukšmo, tačiau Rusija, neabejotinai režisavusi ar Minsko rankomis vykdžiusi "Ryanair" lėktuvo užgrobimą, savajam teroro spektakliui pasirinko kitą vietą ir žanrą.

Pasigirdo balsų, kad dėl R. Pratasevičiaus likimo atsakomybę turėtų / galėtų jausti ir Lenkija.

Dėl milžiniškų dotacijų priešų apsuptyje likusio VFR eksklavo gyvenimas buvo sotus, tačiau dėl žvalgybų hiperaktyvumo, galybės "Stasi" bei KGB diversantų labai pavojingas politiškai bent kiek aktyvesniam ar valstybinėse institucijose net menku sraigteliu dirbusiam asmeniui. Lygiai tas pats, tegu ir kitokiu mastu, neišvengiamai vyks(ta) ir pas mus. Ir tai tikrai ne istorinių trilerių mėgėjų fantazija, bet neatsiejama tiek laisvojo pasaulio pasienio valstybės, tiek politinių pabėgėlių prieglobsčio šalies statuso dalis.

Pasigirdo balsų, kad dėl R. Pratasevičiaus likimo atsakomybę turėtų / galėtų jausti ir Lenkija, kurios politinio prieglobsčio buvo paprašęs žurnalistas, bei retorinių klausimų, negi baltarusių aktyvistams Lietuvoje niekas neišdėstė konspirologijos pradžiamokslio. Sunku nesutikti ir nepridurti, kad, atsiverdama disidentams, Lietuva ne tik stiprina garbingą demokratijos forposto titulą, bet ir prisiima atsakomybę už šių žmonių saugumą.