Dabartinės užtvankos neatlaikytų ankstesnių potvynių

Galėjo baigtis blogiau

Panevėžio „Ekrano“ marių užtvankos šliuzo gedimas sulaukė nemažai visuomenės dėmesio, bet  profesorius dr. P.Punys šio įvykio nesureikšmina. „Manau, čia jokios tragedijos neįvyko, galėjo būti ir blogiau. Išbėgęs iš tvenkinio vanduo Nevėžyje žemiau užtvankos Panevėžyje pakilo apie porą metrų ir nepadarė žymesnės žalos. Tvenkinyje vanduo staiga nukrito apie 1,5 m, tačiau neturėjo labai pakenkti žmogaus ar gyvajai aplinkai“, – teigė prof. dr. P.Punys.

Mokslininkas pastebi, kad ši užtvanka palyginti geros būklės, atsitiko force majeure, nors jokio liūčių potvynio šioje upėje nebuvo.

„Užtvankos metalinis segmentinis uždoris, kuris iš pažiūros atrodė geros būklės, – nebuvo surūdijęs. Jis pavargo, neatlaikė elementaraus vandens spaudimo. Sulinkus vienai jo atramai jis persikreipė ir vanduo išsiliejo iš tvenkinio. Panevėžiečiai gana sėkmingai su šia nelaime susitvarkė, tekantį vandenį sustabdė remontiniais skydais“, – pastebėjo profesorius.

Nepalaiko siūlymų

Lietuvoje yra apie 100 užtvankų su privačiomis hidroelektrinėms, jų būklė tikrai gera, jos prižiūrimos, tačiau, nepaisant to, nelaimių taip pat atsitinka.

„Užtvankos – tai elementarūs statiniai, veikiami sunkiai valdomos vandens jėgos. Paprastai neprižiūrimos ir blogos būklės yra tikro šeimininko neturinčios užtvankos. Jos sensta – jų būklė su laiku blogėja. Reikia šalinti tik neprižiūrimas, keliančias realią grėsmę žmogaus ar gyvajai aplinkai užtvankas“, – teigė mokslininkas ir atkreipė dėmesį į tai, kad nereikėtų atsisakyti užtvankų su hidroelektrinėmis, gaminančiomis elektros energiją, net ir Panevėžio „Ekrano“ marių užtvankos. „Šios užtvankos tvenkinys – neatsiejama kraštovaizdžio puošmena, pasistatyti nuosavą namą prie tvenkinio akvatorijos – daugelio svajonė. Beje, užtvankos išlaikymas savivaldybei yra nepigus. Savo laiku nepavyko prie jos įrengti hidroelektrinės – miestui būtų nukritęs rūpestis“, – teigė prof. dr. P.Punys.

Upių ekologinė būklė

Dėl kitų užtvankų gedimų, jų išlaikymo išlaidų didėjimo, o tai dažnai gula ant savivaldybių pečių, kai kurių iš jų neigiamo poveikio upių ekologinei būklei sunerimus visuomenei, buvo siūlymų šalinti dalį užtvankų. Anot mokslininko, upių ekologinė būklė prastėja ne tik dėl užtvankų ir jų tvenkinių, bet ir dėl labiau išsklaidytos, nevaldomos taršos.

„Pažiūrėkime, kas dedasi atskirais laikotarpiais Kuršių mariose, kuriose nėra jokios užtvankos. Į jas sukeliauja visi taršalai, vandens kokybė prasta, blogas kvapas, dumbliai, dažnai krinta žuvys. Jei ne šalies tvenkiniai, kurie savo dubenyje akumuliuoja teršalus, marių ir Baltijos jūros kokybė būtų dar blogesnė“ – pastebėjo profesorius. Jo teigimu, upių ekologinei kokybei pagerinti būtina prie užtvankų įrengti žuvitakius.

Pasak profesoriaus, Lietuvos užtvankos palyginti neaukštos, jos nekelia didelio pavojaus net ir gedimo atveju.

„Gyvename lygumų krašte, užtvankų tvenkiniai – ne kalnų rezervuarai, nedideli, o gyvenvietės ar namai daugeliu atvejų pastatyti saugiu atstumu nuo galimų natūralių ar technogeninių potvynių, galimų griuvus užtvankai, nes valstybė reguliuoja plėtrą upių slėniuose“, – sakė prof. P.Punys.

„Dauguma šalies tvenkinių jau yra peržengę 50 metų ir jų avarijos iki šiol nekėlė didelių rūpesčių, nė vieno žmogaus gyvybė nebuvo paaukota. Ačiū Dievui, Lietuvoje labai sumažėjo potvynių aukščiai, palyginti su pavasariniais potvyniais, buvusiais prieš pusšimtį metų ir seniau. Tuo laikotarpio potvyniai daugelį dabartinių užtvankų dėl jų nepriežiūros tikrai išgriautų“, – atkreipia dėmesį profesorius.

Užtvankos – tai elementarūs statiniai, veikiami sunkiai valdomos vandens jėgos.

Kaune – ramu

Paklaustas apie Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinės (KHE) būklę, prof. dr. P.Punys sakė, kad statinys prižiūrimas ir jo būklė neturėtų kelti nerimo.

„Manau, kad KHE valdo geri specialistai – tarp jų yra ir mūsų VDU ŽŪA absolventų. Hidroelektrinės potvynių vandens pertekliaus pralaidų uždorių konstrukcija tokia pati kaip ir Panevėžio „Ekrano“ marių tvenkinio. Panaši nelaimė atsitiko prieš penkerius metus Mūšos upės Dvariukų HE užtvankoje su tos pačios konstrukcijos uždoriais. Kauno HE specialistams šie nemalonūs atvejai yra priminimas dar kartą patikrinti Kauno HE segmentinių metalinių konstrukcijų „nuovargį“, kuris plika akimi nematomas. Galimi padariniai Kaunui būtų žymiai grėsmingesni nei Panevėžiui. VDU ŽŪA vandens tyrimų specialistai galimus šios HE užtvankos griuvimo užliejimų scenarijus yra sumodeliavę. Jei atsitiktų nelaimė, ją sėkmingai būtų galima suvaldyti“, – pastebėjo prof. dr. P.Punys.

„Mirtininkių“ sąrašas

Aplinkos ministerijos užsakymu VDU ŽŪA vandens tyrimus atliekantys mokslininkai su partneriais įgyvendina „Užtvankų įvertinimo ekologiniu ir socioekonominiu požiūriu“ studiją. Šiuo metu detaliai vertinama apie 200 užtvankų, kurios yra svarbiose migruojančioms žuvims upėse.

„Vertinama užtvankų būklė, tvenkinių nauda: elektros gamyba, rekreacinė, nekilnojamojo turto vertė, tvenkinio nuomos, parduotų žvejybos leidimų pajamos, tvenkinio ekologinė vertė, ichtiologinė nauda. Užtvankos reitinguojamos nuo geriausios iki blogiausios visais galimais pjūviais. Numatomi užtvankų demontavimo scenarijai, modeliuojami paradimai ir būsima išlaisvintos upės nauda. Rengiami penkiolikos užtvankų demontavimo projektiniai pasiūlymai. „Mirtininkių“ sąraše yra ir garsių užtvankų, šių metų spalį turėtų būti galutiniai rezultatai“, – pasakojo prof. dr. P.Punys.