- Vaidotas Beniušis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
2014-ųjų gruodį Baracko Obamos administracija perspėjo Lietuvą apie būsimą JAV Senato ataskaitą dėl slaptų CŽV kalėjimų.
Skambutis iš Baltųjų rūmų turėjo duoti laiko pasirengti reaguoti į naują informaciją, kad lietuviai leido amerikiečiams slapta tardyti įtariamuosius Rugsėjo 11-osios teroro išpuoliu.
Tačiau ši vasara parodė, kad pusketvirtų metų mūsų aukščiausiems pareigūnams neužteko sutarti dėl valstybės laikysenos.
Gegužės pabaigoje Lietuva nuskambėjo viso pasaulio žiniasklaidoje, kai Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad amerikiečiai kalino žmones Lietuvoje.
Vyriausybėje įvairių institucijų konsultacijos pradėtos liepą, ir per jas specialistai apsisprendė, kad skųsti sprendimą beviltiška dėl griežtų teisinių reikalavimų.
Politikai tuo metu vasariškai snaudė. Galiausiai pabudęs premjeras, raginamas užsienio reikalų ministro, netikėtai pavedė surašyti skundą... per likusias dvi termino dienas. O rytojaus rytą dar pripažino, kad skundas yra beviltiškas, nes pakeisti sprendimą bus praktiškai neįmanoma.
Švelniai tariant, tai buvo nepagarba ir saviems teisininkams, ir Strasbūro teismui.
Aiškumo nepridėjo ir prezidentė, iš pradžių suskubusi pareikšti, kad Lietuva Strasbūro teismo sprendimą įvykdys. Jei taip buvo bandoma primesti valią Vyriausybei, jai šįkart nepavyko, todėl netrukus ji atsitraukė ir ėmė aiškinti esanti ne prie ko.
Kas toliau?
Progų pasitaisyti dar bus. Kitus žingsnius nesunku nuspėti:
Pirma, dar šiemet EŽTT Didžioji kolegija atsisakys priimti Lietuvos skundą ir sprendimas įsiteisės.
Antra, amerikiečiai neprileis lietuvių perduoti teismo priteistos kompensacijos Lietuvoje kalintam palestiniečiui Abu Zubaydah, o amerikiečiai ignoruos raštus dėl informacijos suteikimo.
Trečia, Europos Taryboje Lietuvai nuolat teks aiškintis, kodėl neįvykdo teismo sprendimo, o pirmu smuiku grieš Rusijos ambasadorius.
Ketvirta, per artimiausius penkerius metus Lietuva pralaimės dar bent vieną bylą, pagal kito įtariamo teroristo iš Saudo Arabijos Mustafa al Hawsawi skundą. Yra galimybė, kad šalia to dar teks aiškintis ir Hagos teismui.
Ir kiekvienąkart vėl reikės Vyriausybės pozicijos. Kokia ji bus, iššifruoti kol kas sudėtinga. „Kol kas manykime, kad Lietuvoje to tikrai nebuvo, bet kai jau bus galutiniai neskundžiami sprendimai, deja, mes tą faktą turėsime“, – praeitą savaitę bandė paaiškinti premjeras.
Politikų ir diplomatų lūkesčiai tyliai numarinti istoriją neišsipildys, jau vien dėl to, kad Gvantanamo kalinių advokatai ją nuolat eskaluos. Lietuva bus priversta nuolat rašyti ataskaitas apie tiesos paieškas, tad metas apsispręsti, ar jose bus nauji „paskutinės minutės pasiūlymai“, ar realūs ir nuoseklūs darbai.
Kur milijonai?
Tuometinių pareigūnų sprendimą leisti statyti kalėjimą būtų galima suprasti – nors nebūtinai pateisinti – jei jie nuoširdžiai norėjo gero tėvynei, tikėdamiesi, kad tai padės užmegzti išskirtinę partnerystę su JAV narystės NATO pradžioje.
Slaptumas galėtų būti pateisinamas, baksnojant į faktą, kad paslaptis apie Lietuvos kalėjimą išlaikyta ilgiau nei Rumunijos ar Lenkijos, o informacija pirmiausia buvo paskelbta anapus Atlanto.
Bet JAV Senato ataskaita perša kitą versiją, kad tai galėjo būti tiesiog pasipinigavimas. Kol kas nepanašu, kad artėtų prokurorų atsakymas, kur nusėdo amerikiečių ataskaitoje aprašyti milijonai dolerių, perduoti lietuviams kaip „dėkingumo“ mokestis už palankų požiūrį.
Bet kokia informacija apie prokuratūros tyrimą slepiama po slaptumo žyme, todėl dabar galime tik spėlioti, ar prokurorai bandė aiškintis kieno nors staigų praturtėjimą, ar užfiksuota diskusijų su medikais dėl kalintų arabų gydymo, kaip buvo priiminėjami ar maskuojami sprendimai dėl žvalgybos paramos centro Antaviliuose, ar buvo rengtos akistatos dėl prieštaringų politikų ir tuometinių VSD vadovų liudijimų ankstesniuose tyrimuose. Prokuratūra turi būti atskaitingesnė.
Politikams metas išmesti užsikirtusią plokštelę, esą šiandien, kaip ir 2010-aisiais, Lietuva negali nustatyti, ar žmonės buvo atgabenti į šalį. Ši pasenusi išvada neatlaiko kritikos. Lietuvos Seimas būtų sąžiningas, jei surengtų naują tyrimą ir įvertinęs JAV Senato bei Strasbūro teismo medžiagą, konstatuotų, kad Lietuvoje buvo ne tik patalpos ir skrydžiai, bet ir žmonės.
Ruošiantis iš biudžeto mokėti šimtatūkstantines kompensacijas Lietuvoje kalėjusiems arabams, mokesčių mokėtojai nusipelno bent jau nuoširdžių pastangų atsekti amerikiečių milijonus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
E. Lucasas: pavėluotas JAV pagalbos paketas Ukrainai turėtų išsklaidyti niūrią nuotaiką
Skleidžiasi pavasaris. Nusilpę Ukrainos gynėjai gaus dalį jiems reikalingos amunicijos. Nukentėję Ukrainos miestai turėtų gauti daugiau oro gynybos priemonių. JAV politinė sistema pagaliau, vėluodama pusę metų, pasiekė rezultatą, kurio norėjo d...
-
Willkommen in Litauen10
Vos Vyriausybė ir „Rheinmetall“ pasirašė ketinimų protokolą dėl amunicijos gamyklos Lietuvoje, jau tą pačią dieną ėmė tyliai mutuoti nepasitenkinimo erzelis. Kadangi gamyklą planuojama statyti ant Sveikatos mokslų universiteto v...
-
Kur eina karavanas?16
Dar neišsivadėjo keturių komunarų aura Ramybės parke – jau iš peties triūsia naujo paminklo statytojai. Nors sakoma, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, kauniečiai išdrįso: ne visi entuziastingai sutinka verslininko i...
-
Autoritarinis populizmas: kur slypi pavojai?11
1950-aisiais parama populistinėms jėgoms svyravo ties 10 proc., 2023 m. išaugo beveik iki 27 proc., rodo švedų analitinio centro TIMBRO ir Europos laisvosios rinkos analitinių centrų tinklo EPICENTER parengtas Autoritarinio populizmo indeksa...
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?5
Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse8
Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo3
Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9
Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1
Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi2
Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...