- Alfredas Zdramys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kuo blogiau, tuo geriau. Kuo dar blogiau, tuo dar geriau. Paaiškėjo, kad COVID-19 virusas ir vis mutuojančios jo atmainos veikia ne tik gyvus organizmus, bet ir negyvus. Pirmuosius – labai neigiamai, net nužudo, o antruosius – labai teigiamai, galima sakyti, net puikiai. Per dvejus metus trunkančią pandemiją dešimties turtingiausių planetos žmonių turtai daugiau nei padvigubėjo: nuo 700 mlrd. JAV dolerių (611,5 mlrd. eurų) iki 1,5 trln. JAV dolerių (1,31 trln. eurų).
Kol vieni pasaulio gyventojai skiepijasi, antri – abejoja, ar verta, o mirtis vis skaičiuoja naujas aukas, tokių kompanijų kaip „Tesla“ ir „SpaceX“, „Amazon“, Google“, „Facebook“, „Microsoft“ savininkų ar įkūrėjų kišenės pilnėja ir pilnėja. Kasdien pasipildo bendra 1,3 mlrd. JAV dolerių (1,14 mlrd. eurų) suma. Daug ar mažai? Pavyzdžiui, šiemet Lietuvos biudžeto numatytos pajamos kartu su ES lėšomis turėtų siekti 14,38 mlrd. eurų, o išlaidos – 3,3 proc. didesnės. Gyvensime skolon. Seniai akivaizdu, kad korporacijos tapo galingesnės ne tik už trečiojo pasaulio, bet ir kai kurias besivystančias ES valstybes, kurios kasmet vis labiau didina savo įsiskolinimus.
Daliai Afrikos ir Azijos gyventojų skiepai nuo COVID-19 iki šiol neprieinami, jei ir norėtų vakcinuotis. Svetimos nelaimės visada yra naujos galimybės. Jų valstybės tokios nesvarbios turtingajam pasauliui, jei ten milijardieriai negali uždirbti naujų milijardų. Per pandemiją planetoje skurdo liūnas įtraukė dar 160 mln. žmonių. Būtent tose šalyse, kurios nesvarbios. Kurios murkdosi skolose, kasmet suteikiamose už vis didesnes palūkanas, nes vis mažinami skolinimosi reitingai. Beviltiški jų įsiskolinimai nurašomi taip retai, kaip ir Žemėje matomi visiški Saulės užtemimai. Visiems aišku ir be ekonomikos vadovėlių, kad pinigai gimdo pinigus, o skolos – tik skolas. Keista būtų, jei būtų kitaip. Net ne keista, o stebuklų stebuklas. Tarkime, kaip gyvūnijos pasaulyje, jei katė atsivestų šuniukų, o karvė – kumeliuką.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?4
Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse1
Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo3
Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9
Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1
Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1
Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2
Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8
Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1
Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...