Ciniškas kultūros verslas

Nacionalinę programą "Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009" (VEKS) išgelbėti galėtų nebent stebuklas. Tokia išvada piršte peršasi stebint visu bjaurumu pratrūkusią programos votį. Ji tvinko ilgai: nuo pat 2006 m. rugsėjo, kai viešoji įstaiga VEKS buvo įsteigta.

Pradžia – auksinė eglutė

Galima sakyti, VEKS pūlinys ėmė sirpti jau pirmą įstaigos įkūrimo dieną. Laikui bėgant jis tik pampo ir pulsuodamas tvinkčiojo. Deja, neištryško, nors jo proveržis buvo savaime užprogramuotas.

Tiesa, VEKS programos ligos simptomai retkarčiais išlįsdavo. Pavyzdžiui, prieš 2006-ųjų Kalėdas įstaigos negalavimas gavo pavadinimą "Vilnius su Šv. Kalėdom sveikina Dubliną".

Anuomet Airijos sostinės eglės ir tiesioginio TV tilto Vilnius–Dublinas organizavimas visiems mums, mokesčių mokėtojams, kainavo kiek daugiau nei pusę milijono – 574 tūkst. litų. Detaliau panagrinėjus projekto sąmatą šiaušiasi plaukai. Vien eglutės puošmenoms (80 vienetų) atseikėta beveik 103 tūkst. litų – po 1287 litus už vieną. Skandalas! Žiniasklaida sukruto, kėlė klausimus, tačiau viešųjų ryšių subtilybes nepriekaištingai įvaldęs tuometis Vilniaus meras Artūras Zuokas projektą įgyvendino iki galo.

Argumentas "Ar žinote, kokios kainos Dubline?" ir išvedžiojimai dėl Vilniaus įvaizdžio tarptautiniu mastu tąkart suveikė. Kaip, beje, ir kito VEKS negalavimo – sindromo, vardu Björk, – atveju. Praėjusių metų liepą sostinės Vingio parke įvykusiam komerciniam Björk koncertui VEKS skyrė 800 tūkst. litų. Dainininkės pasirodymo reikšmė Lietuvos kultūrai iki šiol neįrodyta.

"Nesuprantu, ką Björk davė šalies menui ir kultūrai", – praėjusią savaitę Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdyje stebėjosi Dalia Teišerskytė. Koncertui skiriamoms lėšoms anuomet kritikos strėlių negailėjo ne tik žiniasklaida ar kultūrininkai, bet ir visuomenė.

A.Zuokas tirsis?

Visuomenės balsas liko neišgirstas, nes Björk užsigeidė tuometis VEKS tarybos pirmininkas A.Zuokas. Tas pats, kuris dabar tirs šios įstaigos veiklos skaidrumą vienoje iš Seimo Antikorupcijos komisijos darbo grupių.

Pats A.Zuokas nemano, kad jam vertėtų nusišalinti nuo viešosios įstaigos, kurios tarybos pirmininku dar visai neseniai buvo, tyrimo.

"Taryba yra VEKS patariamasis organas, kuris netvirtina nei sąmatų, nei priima sprendimus dėl personalijų, projektų finansavimo. Atsakomybė čia krinta biuro vadovams ir įstaigos steigėjams – Kultūros ministerijai bei Vilniaus savivaldybei", – teigė A.Zuokas.

Tačiau vieša paslaptis, kad Europos kultūros karūną Vilniui dar 2004 m. sumanęs uždėti A.Zuokas VEKS veikloje visada atliko pilkojo kardinolo vaidmenį.

"VEKS taryba pagal įstatus visada buvo tik patariamasis organas, tačiau praktikoje pasitaikydavo visko. Kaip taryba pasiūlydavo, VEKS vadovės dažniausiai į tai iškart atsižvelgdavo. Tai natūralu žinant, kad tarybos pirmininku buvo liberalcentristas A.Zuokas, o Kultūros ministerijai vadovavo tai pačiai politinei jėgai priklausantis Jonas Jučas", – "Vilniaus dienai" sakė neseniai įsteigto VEKS organo – valdybos – pirmininkas Paulius Paulionis.

Taigi VEKS tarybos sumanyti šimtatūkstantinės vertės projektai būdavo besąlygiškai laiminami ir sklandžiai finansuojami per Kultūros ministeriją. Šiuos įstaigos veiklos kuluarus matė visi, tačiau dėjosi nepastebį ir tylėjo. Taip būtų darę ir toliau, tačiau spalį praūžė parlamento rinkimai, po kurių naujosios koalicijos partneriai A.Zuoko prie Kultūros ministerijos vairo principingai neprileido.

Už kiek tylime?

Iškart po rinkimų netikėtai atėjo ekonominė krizė. VEKS programos biudžetas be ceremonijų nurėžtas perpus: nuo 42 mln. iki 25 mln. litų.

Šio lėšų pjūvio nuo 2006 m. tvinkusi votis neatlaikė – sprogo tokia jėga, kad aptaškė visus: tiek skandalų, nepasitikėjimo ir neskaidrios buhalterijos įtarimų šešėlių persekiojamą viešosios įstaigos vadovybę, tiek VEKS steigėjus, tiek (pagaliau išgirdome ir apie juos!) programos vykdytojus, besivadinančius operatoriais.

Jų balsus visuomenė išgirdo vos prieš porą savaičių, kai kultūrininkai viešai prabilo apie sunkią savo dalią: girdi, naujoji valdžia juos smaugia lyg bandomuosius triušius. Savo apverktiną būtį VEKS projektų vykdytojai prilygino net knygnešystei: esą jie lyg per tvorą stengiasi Lietuvai prakišti kultūrą. Kultūrininkai nuogąstauja, kad su dabartiniu biudžetu VEKS programa žlugs, o mes apsijuoksime prieš visą pasaulį.

Grėsmė didžiulė, nesiginčykime. Tačiau, mielieji, leiskite paklausti, kur jūs buvote anksčiau? Kodėl tik dabar prabilote apie su VEKS nepasirašytas sutartis, apie nuolat strigusį finansavimą? Kodėl jums tik pastarosiomis savaitėmis, kai Vilnius jau yra Europos kultūros sostinė, parūpo išgauti tą aiškumą?

"Anksčiau tylėjome, nes manėme, kad viskas susitvarkys, kažkaip stumsis į priekį", – neveiklumą dienraščiui aiškino viešosios įstaigos "Europos namai" direktorė Judita Akromienė.

Vien jos projektui iš VEKS biudžeto buvo numatyta 900 tūkst. litų: tai devynis kartus daugiau nei 2008 m. gavo Lietuvos kultūros sostinė Zarasai, kuriems VEKS atseikėjo vos 100 tūkst. litų.

Atsiprašome, bet kyla klausimas: kas galėtų paneigti, kad jūs, mieli VEKS projektų operatoriai, nesklandumus bendradarbiaudami su VEKS iki šiol tyliai glaistėte ir triukšmo nekėlėte iš elementarios baimės, kad kas nors, neduokdie, suuos, kokios stulbinamai didelės tų jūsų projektų sąmatos? Projektų, apie kurių turinį visuomenė ničnieko nežino ir girdėti nėra girdėjusi. Dėl to ir nekils jų ginti. Dėl to ir nepaleis nė vieno kiaušinio, kad ir darkart A.Zuokui į kaktą.