Biudžeto išlaidos turėtų skatinti žmones dirbti

Tarp kitų trūkumų – per menkas dėmesys viešųjų lėšų efektyvumui didinti ir sprendimai, stumiantys gyventojus į nedarbą.

2025–2027 metų biudžeto projekte Finansų ministerija numato tris prioritetines kryptis: šalies ir visuomenės saugumas, žmonių pajamų didinimas bei investicijos į tvarią ir pažangią Lietuvos ateitį.

Tačiau jo išlaidų struktūros analizė rodo, jog pagrindinis ir vienintelis prioritetas yra socialinė apsauga.

„Vienintelis prioritetas, kuriam finansavimą žadama didinti, yra socialinė apsauga: per trejus metus siūloma padidinti finansavimą 1,4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP); kitais metais – nuo 16,1 proc., iki 16,8 proc. 2026 m. ir iki 17,5 proc. BVP 2027 m. Tuo tarpu išlaidos gynybai nedidės, jas ketinama išlaikyti stabiliame 3 proc. BVP lygyje, o išlaidas investicijoms kasmet mažinti, ypač 2027 m., pasibaigus „Naujos kartos Lietuva“ fondo finansavimui“, – teigė LLRI prezidentė Elena Leontjeva.

Ji pabrėžė, jog valstybės biudžeto lėšos turi būti skirstomos ne inertiškai, o konkretiems prioritetams ir tikslams, nustatant aiškius, išmatuojamus rodiklius, kuriuos norima pasiekti.

„Tik taip užtikrinsime, kad mokesčių mokėtojų pinigai būtų naudojami taupiai ir rezultatyviai, kuriant visuomenei reikalingą vertę, o augančios biudžeto pajamos būtų nukreiptos tam, dėl ko visi sutariame – gynybai ir saugumui“, – sakė E. Leontjeva.

Kita esminė problema biudžete – paskatų žmonėms dirbti mažinimas.

LLRI ekspertizėje pabrėžiama, kad socialines išmokas kitąmet siūloma didinti rekordiniu tempu, net 26 proc., numatomas ir greitesnis nei atlyginimai vidutinės nedarbo išmokos augimas – 11,1 proc.

Valstybės biudžeto lėšos turi būti skirstomos ne inertiškai, o konkretiems prioritetams ir tikslams, nustatant aiškius, išmatuojamus rodiklius, kuriuos norima pasiekti.

Pirmą kartą nuo 2021 m. siūloma nedidinti neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) – jis įšaldomas 2024 m. lygyje.

„Tai reiškia, kad minimalią mėnesinę mėnesio algą gaunančio asmens efektyvusis gyventojų pajamų mokesčio tarifas didės nuo 3,8 proc. 2024 m. iki 5,6 proc. 2025 m. Ketvirtadaliu didinamos socialinės išmokos ir didėjanti mokestinė našta mažiausias pajamas gaunantiems asmenims gali dar labiau sumažinti paskatas likti darbo rinkoje arba į ją sugrįžti“, – nuogąstauja E. Leontjeva.

„Eurostat“ duomenimis, jau dabar Lietuva yra vienintelė šalis ES, kurioje įsidarbinus ir praradus įvairias išmokas realios asmens pajamos į rankas gali ne paaugti, bet sumažėti.

Tokia socialinė politika skatina žmones iškristi iš darbo rinkos, taip mažindama valstybės mokestines pajamas ir padidindama socialines išlaidas.

„Peržiūrėjus valstybės institucijų funkcijas, viešojo administravimo ir viešąsias paslaugas, galima užtikrinti, kad jos atitinka laikmečio iššūkius, ir kad vardan gynybos atsisakoma visų nebūtinųjų išlaidų. Priešingu atveju, našta valstybei dėl augančių palūkanų arba dėl mokesčių gali tapti nepakeliama, ir nebebus galimybės jos uždengti naujomis skolomis ar dar didesniais mokesčiais“, – kalbėjo LLRI prezidentė.

2025 m. biudžeto projekte numatoma, jog valstybės išlaidos sieks 34,4 mlrd. eurų, o valstybės skolos lygis augs iki 43,2 proc. BVP.

Skaičiai ir faktai

Pagrindiniai konsoliduoto biudžeto rodikliai 2025 m.:

* Pajamos – 30,2 mlrd. eurų, išlaidos – 34,4 mlrd. eurų;

* Biudžeto deficitas – 3 proc. BVP;

* Valstybės skolos lygis nuo šiemet esančių 39,4 proc. augs iki 43,2 proc. BVP.

Palūkanų rodikliai:

* Lietuva šiuo metu skolinasi už 3,4 proc., kai, pavyzdžiui, Vokietija skolinasi už 2,1 proc. palūkanas. Nesilaikant fiskalinės drausmės, našta valstybei dėl augančių palūkanų arba dėl mokesčių gali tapti nepakeliama.

* Dalis ES šalių, nesilaikiusių fiskalinės drausmės, palūkanoms priverstos skirti itin reikšmingas sumas. Pavyzdžiui, Vengrija, kuri palūkanoms pernai išleido 4,7 proc. BVP – panašiai tiek, kiek Lietuva iš viso išleidžia sveikatos apsaugai; Italija – 3,8 proc. BVP – panašiai tiek, kiek skiriame krašto gynybai, policijai ir ugniagesiams kartu sudėjus.

* Matant šias tendencijas, būtinybė didinti viešojo sektoriaus efektyvumą akivaizdi – kitaip išlaidos palūkanoms dar labiau augs.