Bijok ligos, ne žmogaus

Paatviraukime, kad ir patyliukais: kaip reagavote pastarosiomis dienomis viešoje vietoje išvydę akivaizdžiai azijiečių kilmės svetimtautį? Nekreipėte dėmesio? Ar per pusę žingsnio atsitraukėte į šalį, nusukote veidą, o nuogas plaštakas įsigrūdote į kišenes? Galiu lažintis, kad pasirinkusių pastarąjį atsakymo variantą yra gerokai daugiau nei pirmąjį.

Tam nematomam viduje tūnančiam asmens sargybiniui nebuvo svarbu, ar mūsų sutiktas praeivis kada lankėsi nelaimingajame Uhane, kur kilo pasaulį gąsdinantis virusas, ar pastarąjį pusmetį buvo Kinijoje, bendravo su ten buvusiais, ar jis apskritai kinas. Baimė patekti į koronaviruso veikimo lauką šiuo atveju nurungė sveiką protą, juolab – paprastą žmogiškumą.

Baimė patekti į koronaviruso veikimo lauką šiuo atveju nurungė sveiką protą, juolab – paprastą žmogiškumą.

Ūmai pasireiškianti ksenofobija iš Kinijos (ir apskritai iš Azijos) kilusių asmenų atžvilgiu – dar vienas, įkandin ekonominių problemų, užfiksuotas šalutinis viruso epidemijos poveikis. Kai kurios šalys, vadovaudamosios ne kokiais tyrimais, bet siekdamos daugiau geopolitinės naudos, pranešė atsisakančios kai kurių produktų importo iš Kinijos. Gi eiliniai žmonės net ir tokiose kosmopolitiškose šalyse, kaip Vokietija ar Italija, ėmė vengti įprastų apsilankymų pas kinus kirpėjus ar pardavėjus. "Kas pats saugosi, tą ir dievas apsaugo" – pavojaus akivaizdoje ūmai prisiminta sena patarlė. Ir kaip nesisaugosi, jei iš baimės izoliuojami milijoniniai miestai, dėl vieno čiaudinčio piliečio tūkstančiai nečiaudinčių įkalinami kruiziniuose laivuose. Tačiau būtent tokios ribinės situacijos – proga įsivertinti savo humanizmo lygį. Tam nebūtina veržtis savanoriauti į Uhaną ar numoti ranka į simptomus, o veido kaukė karščiuojant – privalomas atributas. Tereikia akimirką pagalvoti, kaip lengva manipuliuoti net ir mumis, išmaniaisiais XXI a. gyventojais. Tereikia paskelbti, kad kažkas tariamai, galimai veikiausiai, bet nebūtinai kelia mirtiną pavojų. Šiandien tai – kinai iš Uhano, vakar – žydai iš gretimos parduotuvės. O ko daug nemąstydami išsigąsime rytoj?



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?
    Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?

    Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...

    4
  • Žiurkėnas mumyse
    Žiurkėnas mumyse

    Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...

    1
  • Po Sibirą – be vadovo
    Po Sibirą – be vadovo

    Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...

    3
  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    9
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    1
  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    2
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
Daugiau straipsnių