Baubo kodas – 8.00

Kad ir kiek vargtume aiškindamiesi, kur slypi sėkmingo mokymosi paslaptis, apsukę ratą prieisime senas tiesas.

Ankstyva varna dantis krapštinėja, vėlyva – akis: kad įtikintų samdinius keltis, mėgo kartoti senieji lietuviai. Vėlavimas į mokyklą neigiamai veikia mokymosi kokybę, skelbia Tarptautinį penkiolikamečių PISA tyrimą išanalizavę ekspertai. Nieko keista. Kad pakrimstų mokslo šaknis apsnūdėliams it toms varnoms, pirmiausia reikia akis prasikrapštyti, todėl jų skaitymo gebėjimai ir matematinis raštingumas tiesiog proporcingi punktualumui. Tuo iš dalies pateisinami ir Lietuvos moksleivių mokymosi gebėjimai, balansuojantys ne pačiose geriausiose PISA reitingų pozicijose. Juk kas antras PISA tyrėjų apklaustas lietuvis paauglys prisipažino vėluojantis į pamokas ar bent tai darė dvi savaites iki tyrimo. Analogiški rodikliai ir kitose pasaulio šalyse, o išimčių sąraše – savaime suprantama, jaunieji šalių, kur dienotvarkė yra kasdienybės šventraštis, piliečiai iš Japonijos, Singapūro, Makao. Tie patys, kurie visą pasaulį lenkia ir sugebėjimais.

Metas atsikratyti prietaro, kad darbo dieną pradėti 8 val. mums liepia kažkas iš Briuselio.

Kalbėdami apie tai, kaip pašalinti dar vieną priežastį (ne)rašingumui įveikti, espertai tradiciškai kelia klausimus: kas kaltas ir ką daryti. Kaltųjų paieškos neilgos – atsakomybė dėl vėluojančių vaikų tenka tėvams, kitoje barikadų pusėje esantys ugdymo proceso dalyviai mojuoja tėvystę reglamentuojančiais įstatymais. Negali su tuo nesutikti. Tačiau ieškant atsakymo į dramatiškąjį "ką daryti", būtų sąžininga nepaversti tėvų atpirkimo ožiais. Pateisinamų priežasčių vėluoti rytais šiandienos Lietuvoje neturi nebent geltonųjų autobusiukų "klientai" ir mokiniai iš didmiesčių miegamųjų rajonų ar dydžiu jiems prilygstančių provincijos miestų, kur iš namų į mokyklą gali nubėgti nė neuždusęs. Dauguma kitų mokinukų sulyg pirmosios klasės krikštu sėkmingai įsilieja į rytinio piko minią. Tai, kad mokslo metų kalendorius turi tiesioginę įtaką eismo intensyvumui, puikiai parodo ir dabar moksleivių atostogų metu pastebimai patuštėjusios gatvės. Tai žinant, klausimą "ką daryti" verta užduoti antrąkart. Atsakymas nušvies saliamonišku sprendimu: reikia pakeisti požiūrį į mokyklų darbo grafiką. Laimi ne greitis, bet protas, skelbia jau šių dienų patarlė. Už lango – ne bizūną, bet žmogų aukštinantis XXI a., primena kalendorius. Metas atsikratyti prietaro, kad darbo dieną pradėti 8 val. mums liepia kažkas iš Briuselio ar "iš viršaus" ir su spūstimis kovoti šalinant jų priežastį. Gal tuomet ir PISA rezultatais labiau pasidžiaugsime, jei jie mums taip svarbūs.


Šiame straipsnyje: PISAmokymasismokyklos

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Relikvijos prasmė
    Relikvijos prasmė

    Taip jau istoriškai sutapo, kad Kaliningradas nūnai atsidūrė savotiškoje apsiaustyje, kaip ir Berlynas lygiai prieš 74 metus. Bet jei visai tiksliai, tai į šitą eksklavą šiandien per Lietuvą nepraleidžiami traukiniai,...

  • Europietiškas auklėjimas
    Europietiškas auklėjimas

    Išmintingi tėvai žino: paauglystė su durų trankymais, nuolatiniu dėmesio ir padrąsinimo poreikiu, išlaidomis pirmojo būtinumo poreikiams ir emocinio bado malšinimui yra natūralus žmogaus formavimosi etapas. Viskas pergyvenama ir d...

  • Gyvenimas po žeme – iššūkis, būtinybė ar prabanga?
    Gyvenimas po žeme – iššūkis, būtinybė ar prabanga?

    Vykstant sunkiai suvokiamam Rusijos įsiveržimui į Ukrainą ir praėjus pirmam šokui, žmonėms kilo klausimų dėl gyventojų apsaugojimo karo atveju nuo galimos žūties. Vėl suaktyvėjo kalbos dėl specialių slėptuvių. ...

  • Kultūros nakties tamsumos
    Kultūros nakties tamsumos

    Tai, kad pasaulyje nėra teisingos teisybės, seniai visi žino. Bet. Kad visiškai nėra kultūros, tapo didele naujiena. Manyta, kad dauguma gatvėje vaikštinėjančių piliečių yra kultūringi. Vieni – daugiau, kiti – mažiau. Na,...

    5
  • Romantizuojama lyderystė ir pamirštami sekėjai
    Romantizuojama lyderystė ir pamirštami sekėjai

    Ar trūksta lyderių? Kodėl lyderiai šiuo metu tyli? Kas, apskritai, yra lyderis? Lyderystė sulaukia daug verslo, mokslininkų, švietimo atstovų, politikų ir visos visuomenės dėmesio. Tiesą sakant, sulaukia tiek dėmesio, kad ši s...

  • Žydrūnai, atstokite nuo Zitos
    Žydrūnai, atstokite nuo Zitos

    Na, tiesiog trūksta žodžių. Nebeįmanoma suvokti, kas čia pas mus vyksta. Nejaugi Lietuvoje tikrai nebeliko žodžio laisvės ir persekiojami visi, kas tik drįsta kalbėti ne taip, kaip kažkas išsigalvoja išsidrėbę žydrosiose Vilniaus s...

    31
  • Lydekai paliepus
    Lydekai paliepus

    Metų pradžioje buvo paminėtas Lietuvos žemės reformos, dar vadinamos agrarine revoliucija, šimtmetis. Prisiminta šios reformos reikšmė ne tik šalies ekonomikai, bet ir valstybingumui. Drąsus valstybės žingsnis suteikti žem...

    2
  • Jo didenybė Pamokų nelankymas
    Jo didenybė Pamokų nelankymas

    Pirmiausia būna paprastas pramiegojimas. Na, kam nepasitaiko...  Po to pradedi įvertinti anksčiau į darbą išeinančių tėvų faktorių. Tėvai pažadina, išeina į darbą, o tu vertiesi ant kito šono ir pabundi tik tuomet, kai d...

    1
  • Dėl pigesnių prekių iš Baltarusijos parsiduotų ir velniui?
    Dėl pigesnių prekių iš Baltarusijos parsiduotų ir velniui?

    Karas Ukrainoje nepalieka abejingų. Išties daugelis lietuvių nuoširdžiai stengiasi padėti Rusijos agresiją patiriančiai ukrainiečių tautai: priima gyventi pabėgėlius, siunčia paramą į Ukrainą ir etc. Juk puikiai suvokiame, kad jie k...

  • Nuvirtę ąžuolai
    Nuvirtę ąžuolai

    Lietuvos futbolas nesiliauja stebinti. Tiksliau, šiurpinti saujelę savo vis dar likusių gerbėjų. Valdo Ivanausko muštruojamos šalies nacionalinės rinktinės rezultatai Tautų lygos turnyre pranoko net blogiausius lūkesčius. ...

    1
Daugiau straipsnių