B. Shirin: žydai – neatsiejama Lietuvos dalis

„Kada sumažėja tavęs – mažėju ir aš. Vieną sykį nubusiu stotyje ir tave pamatysiu. Žibintas vagono gale sukrutės ir nutols. Greičiau ir greičiau. O mudu stovėsime, nežiūrėdami vienas į kitą. Svetimi ir tapatūs.“ Tai citata iš „Kauno kantatos“, kuri nuskambės iš kaunietės Bellos Shirin lūpų.

Po Antrojo pasaulinio karo Kaune gimusi ir septyniolika pirmųjų savo gyvenimo metų čia praleidusi B.Shirin vėliau gyveno Izraelyje, JAV. Jausdama ilgesį Kaunui, moteris savo namais pasirinko šį miestą. Apie Bellos gyvenimą yra sukurtas spektaklis „Shalom, Bellissima!“, B.Shirin – ir „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ ambasadorė.

Šiuo metu kartu su visa kūrybine grupe B.Shirin ruošiasi „Kauno kantatos“ premjerai, kuri „Žalgirio“ arenoje vyks rugsėjo 30–spalio 1 d. „Kauno kantata“ – vienas paskutiniųjų didžiųjų „Kaunas 2022“ renginių, taip pat viena svarbiausių „Kaunas 2022“ programos „Atminties biuras“ iniciatyvų ir baigiamasis tarptautinio Litvakų kultūros forumo akcentas. Jos kūrėjai – du iš Lietuvos kilę menininkai – Philipas Milleris (Pietų Afrikos Respublika) ir Jenny Kagan (Jungtinė Karalystė).

Pokalbis su B.Shirin – ne tik apie būsimąją premjerą.

– Ką jums simbolizuoja „Kauno kantata“ ir apie ką ji?

– Kai buvau mažytė, mano tėvai kalbėdavosi tarpusavyje apie tai, kad Niujorkas yra pasaulio ašis. Tėvas slapta, dar sovietmečiu, klausydavosi Amerikos radijo. Aš jiems sakydavau: ką jūs čia tauškiate? Kaunas yra pasaulio ašis. Ta mintis man liko iki pat dabar. Kai buvau Niujorke, man Kaunas buvo pasaulio ašis. Niujorkas nepatiko. Jaučiu nepaprastą ryšį su Kaunu.

Kai su šeima išvažiavome gyventi į Izraelį, man buvo labai sunku įprasti. Ilgėjausi Kauno. Todėl „Kauno kantata“ man visų pirma ir yra apie Kauną. Projekte pasirodys skirtingų tautų atstovai – lenkai, rusai, žydai, lietuviai, nes juk Kaunas visada buvo daugiakultūris, daugiatautis miestas.

Buvo sumanymas, kad savo tekstą „Kauno kantatoje“ skaitysiu anglų kalba. Pasakiau, kad ne. Man reikia skaityti ta kalba, kuria aš jaučiu. Kitaip nieko nebus. Aš ne papūga. Ta kalba, kuria aš jaučiu, yra lietuvių. Pasakiau, kad skaitysiu lietuviškai, nes kai skaitau lietuviškai – tai būna iš visos širdies. Beje, vieną frazę sakyti atsisakiau. Man atrodo, kad ji netinka, ja lyginami žmonės. Juk kiekviena tauta turi savo skausmą.

– Žodžiu išties galima įskaudinti, įžeisti. Jus pačią kas nors neatsargiais žodžiais yra įskaudinęs?

– Aš turiu dramblio odą. Mano tėvas mane taip išauklėjo, sakydamas, kad man reikės įgyti dramblio odą ir gyvatės stuburo lankstumą. Ką tai reiškia? Suprasi, sakydavo tėvas.

Ir aš, man atrodė, supratau: turbūt reikia įlįsti į lagaminą, kuris – didelis – buvo mūsų namuose. Nors buvau tokia storuliukė, bet įlindau. „Bandau būti lanksti kaip gyvatė“, – paaiškinau nustebusiam tėvui. Tik gerokai vėliau man tapo aišku, ką tėvas norėjo pasakyti. Aš turėjau išmokti neįsižeisti. Išmokti reaguoti.

Man gyvenime niekas nėra pasakęs žydė ar žydelka. Jei ir pasakytų, tai dėl ko man įsižeisti, juk nemeluoja, ir tai yra tiesa. Tai, kad žmogus, nepažindamas manęs, turi problemą, kad aš žydelka – tai ta problema yra jo, ne mano.

– Bella, ką reiškia būti litvaku?

– Tai didžiulė garbė. Pasaulyje litvakai yra labai gerbiami. Didžiausi rabinai yra kilę iš Lietuvos. Kai aš atvažiavau į Ameriką, ši šalis nenorėjo įsileisti net izraeliečių. Bet užtekdavo pasakyti, kad aš iš Lietuvos – durys atsidarydavo. Nes iš čia yra garbingi, dori žydai. Gal kiti įsižeis, bet sakoma, kad litvakai yra žydų elitas.

– Kiek svarbi yra kultūra kalbant apie istorinę atmintį, kiek svarbu apskritai apie tai kalbėti per kultūros iniciatyvas?

– Labai svarbu. Žmonės, ypač jaunesni, nežino apie žydus. Pirmoji, kuri pradėjo teršti, buvo Rūta Vanagaitė – ji parašė per aštriai. Labai aštriai. Bet kai pradėjo apie tai kalbėti – tada žmonės panoro žinoti.

Manęs dažnai klausia apie šventes, apie žydiškus patiekalus – viskas, pasirodo, labai įdomu. Žydai juk buvo labai aktyvūs. Pavyzdžiui, mano tėtis tarnavo savanoriu Lietuvos kariuomenėje Antano Smetonos laikais. Ir daug žydų tokių buvo. Buvo nuostabus gyvenimas. Mano tetos mokėsi kartu su lietuvių vaikais, kai staiga atsitiko toks siaubas. Todėl žmonės, jaunimas nori suprasti, kas iš tikrųjų nutiko.

Ta kalba, kuria aš jaučiu, yra lietuvių.

Yra daug žydų, kurie iki dabar pyksta. Manau, kad reikia dialogo – atsisėsti ir kalbėtis. Ar net ekskursijų, susitikimų šeimoms iš Izraelio su lietuvių šeimomis, o lietuvių šeimoms – pabūti Izraelio šeimose. Kai kartu praleidi daug laiko – suartėji. Žydai buvo neatsiejama Lietuvos dalis, o kultūra padeda apie tai kalbėti.

– Jūsų nuomone, ar Kaunas atviras skirtingoms tautoms, jų kultūroms?

– Visiškai. Ir žmonės čia atviri. Jie, išsilaisvinę iš okupacijos, pradėjo kalbėti. Atsirado noras suprasti, be to, ir žiniasklaidoje daug kabama šiomis temomis. Yra kuriamos laidos apie žydiškumą. Žmonės girdi, supranta, kad žydai – ne kažkokios pabaisos.

– Jūsų gyvenimą lydi pozityvumas. Pamenu, kai per pandemiją žmonės dalijosi ištuštėjusių parduotuvių lentynų nuotraukomis, jūs dalijotės priešingomis – kur matėsi pilnos lentynos. Sakėte, kad nereikia skleisti panikos ir netiesos.

– Taip! Man ir dabar gaila, kai yra juodinama mūsų Vyriausybė. Man skaudu. Aš nemėgstu ginčytis ir niekada to daryti nemėgau. Kiekvienas žmogus turi savo nuomonę. Kaip sakė Immanuelis Kantas – mano laisvė baigiasi ten, kur prasideda kito žmogaus laisvė. Nemėgstu ir kritikuoti. Visada paklausiu savęs, ar aš padaryčiau geriau? Ne. Tai ir užsičiaupi. Neteisiu žmonių, nes nesu nė vieno jų kailyje. Tai kaip aš galiu juos smerkti?

– Ar humoro jausmas gyvenime jums dažnai padėjo?

– Dažnai. Ir tėvų išmintis labai daug. Kai prisimenu jų girdėtus posakius... Jau minėtas posakis apie dramblio odą ir gyvatės stuburą. Kai nusižudė mano mama, po metų kitų pažįstami norėjo supažindinti tėvą su viena labai turtinga moterimi. Bet ji jam nepatiko, sakė, kad negraži. Nusistebėjau: esant tokio amžiaus ieškoti grožio? O tėvas man: ji atrodo kaip pelė iš rūgpienio. Jidiš kalboje ši frazė skamba nuostabiai.

Ir dar vienas svarbus iš tėvų išgirstas posakis: nebūk teisus, būk išmintingas.


Šiame straipsnyje: Bella ShirinLitvakaižydai

NAUJAUSI KOMENTARAI

Nieko be priežasties

Nieko be priežasties portretas
nebūna. Nieko. Viskas turi savo priežastį.

Nezabitauskai,

Nezabitauskai, portretas
kodėl atsirado antisemitizmas?Ir ne tik Lietuvoje?Ir ne tik XXamžiuje?

Nezabitauskas

Nezabitauskas portretas
Kai paskaitai tokius komentarus, supranti, kodėl mus kai kas vadina žydšaudžių tauta. Ne, mes nesame žydšaudžių tauta, tačiau buko antisemitizmo turime daug. Tas antisemitizmas turbūt iš lietuviško pavydo, kad vidutinis žydas už lietuvį protingesnis, turtingesnis, sąmojingesnis ir net gailestingesnis (jei jų gailestingumu abejojate, paskaitykit tremtinių atsiminimus iš baisiausios1941 metų tremties). Ir dar nenutylėsiu vieno kito iš komentaruose prirašytų.priekaištų žydams. Prie Smetonos žydai turėjo savo mokyklas, bet gimnazijas kartu su lietuvaičiais baigdavo lietuviškas, studijavo lietuviškame universitete, taigi, lietuviškai puikiai kalbėjo. Ir kuklios jų kapinės (akmenys pievoje) apžėlė po karo todėl, kad nebuvo kam jų tvarkyti - lietuviai nenorėjo, o gyvų žydų nebuvo likę.
VISI KOMENTARAI 25
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Gal jau baikime žudyti eglutes
    Gal jau baikime žudyti eglutes

    Jau prasidėjo prekyba eglutėmis. Žmonės jau velka tuos medelius į namus, puoš įvairiaspalviais žaisliukais, girliandomis, šalia dės dovanas ir visi aikčios: „Koks grožis“. ...

    5
  • Negali pasigirti gerais darbais, sumenkink oponentą?
    Negali pasigirti gerais darbais, sumenkink oponentą?

    Tokia išvada peršasi viešojoje erdvėje stebint Valstiečių ir žaliųjų partijos lyderio neetiškus pasisakymus buvusio bendražygio Sauliaus Skvernelio atžvilgiu. Mano nuomone, tai ne kas kita kaip juodųjų rinkimų technologij...

  • Kas geresnio, premjere?
    Kas geresnio, premjere?

    Gūdūs 1995-ieji. Skurdas, infliacija, banditizmas ir beveik jokios vilties dėl ateities. Bene vienintelė paguoda – televizorius, kuriame kartais parodydavo laimingus žmones. ...

    3
  • Mano atleidimo iš LNDT epopėja
    Mano atleidimo iš LNDT epopėja

    Dramatiškiausia, kas įvyko per keletą metų Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, – tai mano priėmimų ir atleidimų istorijos. ...

    24
  • Daugialypė miško reikšmė
    Daugialypė miško reikšmė

    Vaikščiodamas miške negali neužuosti jo kvapo, nepastebėti ant paklotės krintančios saulės šviesos ar neišgirsti paukščių čiulbėjimo. Žmogų nesąmoningai teigiamai veikia gamtinė aplinka, joje jis pailsi ir nusir...

    6
  • Susipurvinęs lietus
    Susipurvinęs lietus

    Pabėgusiems iš Rusijos vadinamiesiems liberalams sunkiai sekasi laikyti išgyvenimo laisvėje egzaminą. Vienos didžiausių šiai stovyklai atstovaujančių žiniasklaidos priemonių, Latvijoje priglaustos televizijos „TV Rain“...

  • Už gramą „žolės“ baudžiame labiau nei už tonas draudžiamų preparatų
    Už gramą „žolės“ baudžiame labiau nei už tonas draudžiamų preparatų

    Jau daugiau nei savaitę plačiai aptarinėjama istorija apie sulaikytą žinomą kultūros srities veikėją, kuri pagauta su nedideliu kiekiu svaiginančiųjų medžiagų. Ši istorija sukėlė aršių diskusijų, kaip griežtai turėtume bausti ...

    12
  • Nuobodi duona
    Nuobodi duona

    Kartą potencialus tradicinių lietuviškos duonos produktų gamintojas ir vartotojas Suvalkijos laukų dirvą ariančio žmogaus paprašė paaiškinti, kaip išsikepti tradicinės duonos. ...

    1
  • Š. Vaitkus: kam atstovauja Konkurencijos taryba
    Š. Vaitkus: kam atstovauja Konkurencijos taryba

    Konkurencijos taryba daro viską, kad iš Palangos ir palangiškių būtų atimtas baseinas. Kam atstovauja Konkurencijos taryba – viešajam interesui ar privačiam verslui? – tokį klausimą iškėlė Palangos meras &Scaron...

    16
  • Abejingi likimo nuskriaustiesiems
    Abejingi likimo nuskriaustiesiems

    Nors viešajame gyvenime nestinga įvairių gerumo akcijų, empatijos vis dar stokojame. Apie tai byloja neseniai atliktos apklausos. Neįgalius vaikus bendrose klasėse matyti nori mažiau nei pusė gyventojų, o globos namų kaimynystę dauguma laiko p...

Daugiau straipsnių