Audros nuojauta

Antrąja pasaulio karine jėga save vadinusi šalis, kuri bene dešimtmetį putodama žadėjo pakartoti Berlyno šturmą, parodė tesugebanti per dešimt mėnesių užimti už Alytų mažesnio ploto miestą, paklodama 100 tūkst. galvų ir įlįsdama į ukrainiečių paspęstus spąstus. Ovacijos dėl pagaliau užgrobtų griuvėsių, dar neseniai buvusių Bachmuto miestu, Rusijos propagandiniuose kanaluose nespėjo įgauti pagreičio, kai rūkti pradėjo kitoje B vietovėje, Belgorodo srityje.

Kad ir kas būtų tie rusų savanoriai, dėl kurių egzistavimo it dėl Kalėdų Senelio esama radikaliai priešingų nuomonių – vieni juos matė ir net spaudė ranką, kiti telaiko Ukrainos specialiųjų pajėgų dalimi, tačiau jų teatrališka veidrodinė Donbaso „laisvinimo“ operacija, surengta jau Rusijos pusėje, nustelbė ne tik kovas Bachmute. Tai naujas įvykis nervų kare, vykstančiame lygiagrečiai su tikruoju. Ženklas, kad Kyjivo kontrapuolimas, apie kurį jau keletą mėnesių kalbama Ukrainoje ir Vakaruose, – ne informacinis triukšmas, bet artimiausia ateitis, kurios agresoriui nepavyks išvengti.

Panikos jau nestinga ne tik Belgorodo srityje, propagandistų kabinetuose, bet, atrodo, ir Kremliuje.

Oficialusis Kyjivas neigia savo sąsajas su Rusijos savanorių korpuso ir „Rusijos laisvės legiono“ operacija. Tačiau įvykių Belgorode kontekste nedviprasmiškai nuskamba Ukrainos gynybos viceministro Vladimiro Gavrilovo žodžiai iš interviu britų laikraščiui „Independent“: „Mes pradėsime kontrpuolimą – kada ir kur – dabar nesvarbu. Rusija supanikuos; jūs pamatysite daug panikos.“

Panikos jau nestinga ne tik Belgorodo srityje, 140 mln. Rusijos gyventojų smegenis plaunančių propagandistų kabinetuose, bet, atrodo, ir Kremliuje, kur per penkiolika karo mėnesių nesugebėta suvokti biblinės tiesos: kas sėja vėją, tas pjauna audrą.


Šiame straipsnyje: karas UkrainojeBachmutasRusija

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Teisė turėti teisę
    Teisė turėti teisę

    Kas galėjo pagalvoti, kad žmogaus teises ginantieji XXI a. Lietuvoje skambės kaip disidentai? Šį klausimą prieš trylika metų kėlęs filosofas, žmogaus teisių ir pilietinių laisvių gynėjas Leonidas Donskis ir šiandien galėtų j...

    1
  • Vakarams dvejojant, karo kaina nepaliaujamai auga
    Vakarams dvejojant, karo kaina nepaliaujamai auga

    Dabar mažai kas prisimena Viktorą Geraščenką. Sovietinio ekonomikos planavimo laikais išsilavinimą įgijęs, Rusijos centrinio banko po 1991 m. vadovas apie tikruosius pinigus mokėsi lėtai. Tai buvo brangiausias ekonomikos mokymasis istori...

  • Visuomenės verdiktas dėl žmogaus teisių gynimo Lietuvoje
    Visuomenės verdiktas dėl žmogaus teisių gynimo Lietuvoje

    Ne vienus metus rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“ atlieka visuomenės nuomonės apklausą dėl žmogaus teisių gynimo ir teisėsaugos institucijų vertinimo. Vasario mėnesį atliktos apklausos rezultatai liudija,...

    4
  • Slaptieji samčiai
    Slaptieji samčiai

    Kaip žinoma, yra samčiai su skylutėmis ir be skylučių. Skylutes samčiuose praduria mokesčių inspekcija, kad tam tikra dalis šaltibarščių nuvarvėtų į biudžeto puodą. ...

  • Įkopti į Everestą
    Įkopti į Everestą

    Visatos motina – arba Džomolungma, arba Samargatha, arba Everestas – jau kažin kada bent kiek geografiją žinančiam žmogui tapo metafora, simboliu, siekiu, svajonių išsipildymu, visų vargų bei rūpesčių pabaigtuvių vainiku. O tie,...

    1
  • Mokslininkė iš Mariupolio: nežinau, kada baigsis mūsų nepakantumas rusams
    Mokslininkė iš Mariupolio: nežinau, kada baigsis mūsų nepakantumas rusams

    Mariupolio valstybinio universiteto docentė Olena Suzdaleva viešėjo Vytauto Didžiojo universitete (VDU) ir skaitė studentams paskaitas. ...

  • „Čiūto tūto“: sutartinė iš biudžeto
    „Čiūto tūto“: sutartinė iš biudžeto

    Seimas neseniai griebėsi itin svarbaus darbo – valstietiškai taisomas Atmintinų dienų įstatymas, kad lapkričio 16-ąją būtų minima Sutartinių diena. Už tai balsavo net 98 seimūnai. ...

    6
  • Laurai ir dilgėlės
    Laurai ir dilgėlės

    Gerų naujienų stygiaus laikais fejerverkais į ūkanotą švietimo sistemos dangų iššovė žinia: Lietuvos ketvirtokai pagal skaitymo gebėjimus pateko į pasaulio šalių dešimtuką. Nuostabu! Tačiau čia reikėtų stabtel...

  • Medaus spąstai korsikiečiui
    Medaus spąstai korsikiečiui

    Vėlyvą 1789 m. pavasarį Prancūzijoje prasidėjusios politinės audros daug kuo skyrėsi nuo kitų anksčiau vykusių perversmų. Revoliucijos dalyviai ne tik siekė nuversti silpną monarchą ir nekenčiamą karalienę, bet ir pakeisti daugelį metų vyrav...

    8
  • Vienybė degalų baloje
    Vienybė degalų baloje

    Beveik visos politinės partijos susivienijo degalų baloje. Nuo konservatorių iki „darbiečių“. Visi skanduoja tą patį: sočiai pylėmės į automobilių bakus, bet visi taip darė. Toks, kai pagalvoji, parazitiškas požiūris. Bet, kai...

    6
Daugiau straipsnių