Atsakomybė už pokyčius

Tarsi perkūnas iš giedro dangaus trinktelėjo pranešimas, jog Klaipėdoje prieš mero rinkimų antrąjį turą vienos uostamiesčio mokyklos vadovas ir rinkimų komisijos pirmininkas ragino balsuoti už vieną kandidatų.

Girdi, mokyklai reikalinga renovacija, o senos pažintys, kaip žinome, ir kalnus nuverčia. Rinkimų komisijos pirmininkas neteko šio posto. Tik tiek. Ir nė žodžio apie tai, jog sumenkintas valstybės autoritetas ir mokytojų orumas, pasikėsinta į žmonių laisvę rinktis.

Ir kas dabar galėtų tvirtinti, jog direktoriaus prašymas neturėjo įtakos rinkimams?

Orumo ir garbės už jokius pinigus nenusipirksi, bet, kaip rodo pastarieji įvykiai, garbė ir orumas vis dar yra tik tarsi ore sklandančios sąvokos.

Lietuvoje organizuojami viešieji konkursai svarbiems valstybiniams postams užimti, bet kodėl juos laimi mažiausiai balų surinkę asmenys? Gal apskritai nebereikia tų konkursų rengti ir tam reikalui eikvoti valstybės biudžeto pinigų? Juk yra daug paprasčiau pasakyti, jog į reikiamą laisvą postą tiesiog turiu savo žmogų, ir viskas.

Demokratijos be atsakomybės nėra. Kodėl tad leidžiama menkinti valstybę, jos institucijas ir paminti žmogaus teises?

E.Vilkas dažnai kartojo, kad materialinę gerovę pajusime greitai, o dvasinės gerovės reikės palaukti.

Sakote, juk nieko neatsitiko? Ko vertos tokios sėkmės istorijos, jeigu jas kuria žodžio laisve piktnaudžiaujantys asmenys? Laisvė jau pati savaime yra vertybė, kurią reikia ginti ir puoselėti nuo mūsų pačių nesusivokimo, jog "švogerių Lietuvos" laikai turėtų būti negrįžtama praeitis.

Yra tokia sąvoka: vidinė laisvė, ir Vokietijos žurnalistų sąjunga pagerbia tokią savybę įkūnijusius nominantus.

Lietuvoje šios sąvokos neteko girdėti. Ir jei viduje esi vergas, gali užsidėti brangakmeniais nusagstytą karūną su užrašu "Laisvė", tačiau vis tiek liksi vergas. To įspaudo nepanaikins nei didžiulės sąskaitos bankuose, nei žvilgantys limuzinai.

Prisimenu vieną Sąjūdžio žmonių – šviesios atminties akademiką Eduardą Vilką, su kuriuo yra tekę kalbėti. Jis dažnai kartojo, kad materialinę gerovę pajusime greitai, o dvasinės gerovės reikės palaukti.

Jau antra gyventojų karta yra gimusi nepriklausomoje Lietuvoje. Kai praėjusį penktadienį Vokietijos miestuose, kur vyko moksleivių, protestuojančių prieš oro taršą, demonstracijos, regėjau jaunus, energingus žmones, svarsčiau: ko ankstesnės ir mano kartos nepadarėme, kad jaunimas, neapsikentęs suaugusiųjų gražbylysčių, daugelyje pasaulio valstybių išėjo į gatves pamiršęs, kad, be pilietinio aktyvumo, jie dar turi didelę atsakomybę? Pirmiausia atsakomybę ir pareigą mokytis, kitaip kova su oro tarša gali likti tik graži svajonė.

Kas gali būti puikiau už viltį matyti pasaulį švaresnį, gražesnį, taikesnį, teisingesnį? Ar ir tos uostamiesčio mokyklos mokiniai, kurios vadovas, regis, perlenkė lazdą, siekdamas vieno kandidatų palankumo, pasaulį regi tokį pat šviesų, be melo ir apgaulės? Norėčiau tuo tikėti. Netgi po pastarųjų dienų išpuolių, kai žuvo daugybė nekaltų žmonių.

Kaip tiems jauniems žmonėms, neapsikentusiems suaugusiųjų postringavimų dėl oro taršos, paaiškinti, kad ne visada ir suaugusieji girdi vieni kitus, kad pasaulyje yra ne tik balta ir juoda, kad jėgos panaudojimas sprendžiant problemas kažin ar yra svarbiausias argumentas. Negali nekęsti žmonių vien dėl to, jog jų kita kalba, kultūra, odos spalva, tikėjimas.

Nepriklausomas Vašingtono institutas "Pen Research Center" paskelbė tik ką vykusios apklausos duomenis: beveik trys ketvirtadaliai Vokietijos visuomenės yra už tai, kad nelegaliai gyvenantys žmonės būtų išsiųsti iš šalies.

Taip manantys vokiečiai nėra vieninteliai Europoje. Šitaip mano 73 proc. Švedijos, 72 proc. Nyderlandų, 69 proc. Lenkijos ir 68 proc. Vengrijos gyventojų. Iš šių šalių tik du iš dešimties apklaustųjų nenori, kad nelegalūs imigrantai būtų išsiųsti atgal.

Kitokios nuotaikos vyrauja Ispanijoje, Prancūzijoje ir JAV. Čia beveik pusė gyventojų yra prieš nelegalių imigrantų išsiuntimą. Galima net sakyti, kad šios trys šalys nelegalius emigrantus net vilioja.

Kas iki šiol padaryta, kad būtų sustabdyta nelegali imigracija? Ji tik šiek tiek pristabdyta. Tačiau problemos yra ne čia, Europoje. Iš pragaru virtusių šalių Azijoje ir Afrikoje žmonės bėga net neatsigręždami, bet Europoje jie nėra laukiami. Politikai rūpinasi savo įvaizdžiu ir kas jiems tie klajojantys vargetos?

Vokietijos televizija ZDF turi tokią laidą "Politikos barometras", kurioje keletą kartų per mėnesį aptaria Vokietijos visuomenės požiūrį į politines partijas ir politikus.

Štai iš pastarosios visuomenės apklausos paaiškėjo, jog kanclerę A.Merkel iš pirmosios vietos išstūmė jos partijos kolega Bundestago prezidentas Wolfgangas Schäuble.

Tos pačios apklausos duomenys byloja, jog 72 proc. valstybės gyventojų nori, kad kanclerė A.Merkel dirbtų iki savo kadencijos pabaigos. Piliečiai jos darbą vertina teigiamai.

Viskas vieša ir aišku. Taip yra laisvoje valstybėje, kur vyrauja nuomonių įvairovė, kur "kreivos" švietimo institucijos vadovo pastangos, ieškant naudos mokyklai, būtų tiesiog nesuprantamos, kaip ir nesuprantama žinia apie tai, kad viešąjį konkursą laimi asmuo, surinkęs mažiausiai balų.

Laisvė rinktis nėra tiesiog duotybė. Tai – didelė atsakomybė prieš valstybę ir jos piliečius. Atsakomybė už pokyčius. Štai kas skiria Rytus nuo Vakarų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Aha

Aha portretas
O dar Vilkas iš pat pradžių perspėjo, kad skubam kaip nuoga(šikni)s į dilgėles. Perspėjo dar tada, kai apie stojimą į ES ir euro įsivedimą nė kriukt nebuvo. Šventą teisybę kalbėjo! Kad jau įsėdom, tai įsėdom, sėdim sau dilgėlyne pliki laisvi ir džiaugiamės...
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Koks bus mokslų daktaro atlyginimas 2025-aisiais?
    Koks bus mokslų daktaro atlyginimas 2025-aisiais?

    Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia, kad parengė kolektyvinę sutartį su švietimo, aukštųjų mokyklų ir mokslo darbuotojų profsąjungomis. Sutartyje įsipareigota pasiekti, kad 2025-aisiais vidutinis mokytojo darbo užmokes...

  • Ar Lietuvai reikia nemokamų muziejų?
    Ar Lietuvai reikia nemokamų muziejų?

    Neseniai teko lankytis Londone, senovinių ginklų parodoje Olimpijos parodų centre. Taip pat pasinaudojau proga jau ne pirmą kartą aplankyti Britų muziejų ir Valeso kolekciją. ...

    2
  • Kai sąžinė ima kriuksėti
    Kai sąžinė ima kriuksėti

    Žinome iš sovietmečio: kuo įnirtingiau liaudis priešinasi jai peršamoms nesąmonėms, tuo labiau niršta nomenklatūros atmatos. ...

    9
  • „Meylė“ kalbai
    „Meylė“ kalbai

    Lietuvių kalbos puoselėtojų padangėje – gūdžios sutemos. Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino vardo Leylą teisėtumą. Teisinės ietys susikryžiavo ne dėl jo reikšmės ( žodis – arabų kilmės, reiškia "naktis&...

    20
  • Buvusios pavergtosios šalys privalo pasisakyti dėl teisių pažeidimų Kinijoje
    Buvusios pavergtosios šalys privalo pasisakyti dėl teisių pažeidimų Kinijoje

    Mes žinome. Kinijos komunistų partijos elgesys su šalies kaliniais – neišvengiamas faktas. Mums nebekyla klausimų, kas ten dedasi – mes apie tai žinome. Žinome apie milijoną žmonių, laikomų perauklėjimo stovyklose. Apie naik...

    5
  • Lvovo knygų forumas: atrastasis laikas
    Lvovo knygų forumas: atrastasis laikas

    Prancūzų rašytojas Marcelis Proustas prieš daugiau nei šimtmetį savo garsiajame romanų cikle "Prarastojo laiko beieškant" aprašė fenomeną, rodantį, kad žmogus kaip būtybė yra linkęs daugelį dalykų pamir...

  • Žioplumas išgelbėjo pasaulį
    Žioplumas išgelbėjo pasaulį

    Kadaise gyveno Leonidas Iljičius (1906–1982). Šis SSRS monarchas garsėjo vešliais antakiais ir tuo, kad mėgo viešai bučiuotis su kitais vyrais. ...

    32
  • Mes priglausime
    Mes priglausime

    Pasaulinis suokalbis tęsiasi. Rusijos sportininkai dar nespėjo dorai grįžti į tarptautinę areną, o jiems jau gresia naujos drastiškos bausmės. Panašu, kad 2020 m. Tokijo olimpinės vasaros žaidynės ir 2022-ųjų Pekino žiemos olimpiado...

  • Šimtas pirma pasaulio pabaiga?
    Šimtas pirma pasaulio pabaiga?

    Man 26-eri ir jau sunkiai galiu suskaičiuoti, kiek per mano trumpą egzistavimą buvo gąsdinta pasaulio pabaigomis. Nerimą kėlė ir besibaigiantis Majų kalendorius, ir Vangos pranašystės, o kur dar reguliariai link Žemės skriejantys asteroidai? ...

    18
  • Lietuvos eksportas mažėja: ar jau skambinti pavojaus varpais?
    Lietuvos eksportas mažėja: ar jau skambinti pavojaus varpais?

    Pirmieji recesijos ženklai ėmė gaubti Vokietijos ekonomiką, prekybos karų paliaubų horizonte taip pat nesimato, o Jungtinė karalystė vis dar neranda jokios išeities iš užburto „Brexit“ rato. Neapibrėžtumas, kuris yra vienas...

    1
Daugiau straipsnių