Atlyginimų augimas Lietuvoje – sprintas ar maratonas?

Pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius buvo 9,4 proc. didesnis nei prieš metus. Dar įspūdingiau atrodo atlyginimų augimas atskaičius mokesčius – dėl sumažėjusios mokestinės naštos daugeliui dirbančiųjų atlyginimas išaugo net 14,6 proc. Kyla klausimai, ar tokie augimo tempai yra tvarūs ir kokių tendencijų galima tikėtis ateityje?

Daug kam klausimas, ar atlyginimai auga ne per sparčiai, gali atrodyti makabriškas – vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje nėra labai didelis, todėl, atrodytų, spartus jo augimas yra natūralus ir pageidautinas. Vis tik ne mūsų norai, ne kaimyninių valstybių pasiekimai ir ne politikų pažadai lemia, koks atlyginimų lygis ir augimas šalyje yra tvarus.

Ilguoju laikotarpiu svarbiausias veiksnys, turintis įtakos darbuotojų užmokesčiui, yra jų sukuriama pridėtinė vertė. Ši sukuriama vertė savo ruožtu priklauso ne tik nuo darbuotojų kompetencijų ir motyvacijos, bet ir nuo įmonių suteikiamų instrumentų – techninės ir programinės įrangos, darbo sąlygų, net ir mokamo darbo užmokesčio. Taip, tarp mokamo atlyginimo ir produktyvumo neretai egzistuoja refleksyvus grįžtamasis ryšys.

Koks vaidmuo šiame procese tenka valdžios institucijoms? Minimalaus atlyginimo didinimas ar didesnio finansavimo viešojo sektoriaus darbuotojams skyrimas turi natūralias savo ribas. Ilgesniu laikotarpiu daug svarbesnė yra valstybės reguliacinė aplinka, biurokratinė našta, mokestinė sistema, teisinės sistemos efektyvumas – visa tai padeda arba trukdo įdarbinti bei sujungti fizinį, finansinį ir žmogiškąjį kapitalą. Todėl diskutuojant apie tvaraus gyventojų pajamų ir perkamosios galios kėlimo galimybes nereikėtų į šoną nustumti šių daug svarbesnių ekonominės gerovės komponentų.

O kas yra netvarus atlyginimų augimas? Tai situacija, kurią stebėjome Lietuvoje nuo įstojimo į ES iki 2008-ųjų. Tuomet atlyginimai augo daug sparčiau nei produktyvumas, nemaža dalis nuo eksporto priklausančių įmonių prarado kaštų konkurencingumą, kuris geriausiais atvejais baigėsi atlyginimų įšaldymu, blogiausiais – masinėmis atleidimų bangomis ir bankrotais. Ar gali tokia situacija pasikartoti artimiausioje ateityje?

Jau ketverius metus iš eilės atlyginimai auga daugiau nei 8 proc. per metus, tačiau darbo rinka nėra labai perkaitusi.

Jau ketverius metus iš eilės atlyginimai auga daugiau nei 8 proc. per metus, tačiau darbo rinka nėra labai perkaitusi. Dalis šio spartaus augimo yra susijusi su darbo užmokesčio skaidrėjimu – pastaraisiais metais vis didesnė dalis įmonių atsisakė praktikos mokėti bent dalį atlyginimo neoficialiai. Tikėtina, kad dėl darbo mokesčių sujungimo bei kitų priežasčių ši tendencija tęsis ir šiemet.

Svarbiausia yra tai, kad šiame verslo cikle eksportuojančiuose sektoriuose nesusiformavo itin didelis atotrūkis tarp darbo kaštų ir sukuriamos vertės. Nuo šio dešimtmečio pradžios apdirbamosios gamybos sektoriuje darbuotojo sukuriama pridėtinė vertė išaugo 57 proc., atlyginimai padidėjo 76 proc. Panašios tendencijos vyravo ir prekybos bei transporto sektoriuose – produktyvumas ir atlyginimai išaugo, atitinkamai 50 ir 73 proc.

Nepaisant šio atotrūkio kol kas daugelis Lietuvos eksportuotojų išsaugojo ir eksporto rinkas, ir eksporto užsakymus, ir pelningumą, ir gana stabilias kainas. Beveik kas penkta įmonė vis dar teigia, kad vienas iš pagrindinių jų plėtrą ribojančių veiksnių yra darbuotojų trūkumas, todėl tolimesniam atlyginimų augimui prielaidos išlieka. Vis tik stebint lėtėjantį pasaulio ekonomikos augimą ir globalias rizikas, kai kurios įmonės darbo sąnaudas turbūt didins atsargiau ir nuosaikiau.

Ši tendencija jau stebima – šiemet privačiame sektoriuje vidutinio atlyginimo augimas siekė 7,2 proc., o viešajame sektoriuje buvo dvigubai spartesnis ir siekė net 14,3 proc.

Čia išryškėja bent dvi didelės neišspręstos problemos. Pirmoji iš jų − nors viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai pastaruoju metu buvo didinami sparčiau, tačiau ateityje tam bus sunkiau rasti pakankamų išteklių.

Siekiant toliau didinti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus vien ekonomikos ir biudžeto pajamų augimo neužteks. Norint užtikrinti tvarų atlyginimų augimą teks diskutuoti apie nepopuliarius struktūrinius pokyčius – viešojo sektoriaus institucijų tinklo optimizavimą ir „lieknėjimą“. Efektyvesnis viešojo sektoriaus veiklos modelis bei paslaugų ir institucijų tinklas reikštų, kad mažiau darbuotojų galėtų teikti ne prastesnės kokybės paslaugas, už tai gaudami didesnį atlyginimą.

Antroji problema yra gana aukštas struktūrinis nedarbas – net ir laisvų darbo vietų skaičiui išliekant arti rekordinių aukštumų, Lietuvoje vis dar yra 95 tūkst. bedarbių. Beveik pusė jų darbo neturi daugiau nei šešis mėnesius, o tai rodo arba labai ribotas kompetencijas, arba motyvacijos trūkumą. Didžioji dalis laisvų darbo vietų yra sektoriuose, kuriuose reikia aukštesnių kvalifikacijų darbuotojų, tai yra, pramonėje, informacijų ir ryšių, finansų ir draudimo bei viešajame sektoriuose.

Deja, dažniausiai ilgalaikiai bedarbiai tinkamų kompetencijų neturi. Neretai jie gyvena toliau nuo didmiesčių, kuriuose sutelkta daugiausiai laisvų darbo vietų, ir jie nėra linkę keisti savo gyvenamosios vietos. Investicijos ir darbo vietų kūrimas ne didmiesčiuose padėtų, tačiau pagrindinė priemonė čia turėtų būti efektyvesnės perkvalifikavimo programos bei kokybiškesnės švietimo paslaugos apskritai.

Šių problemų sprendimas padėtų išsaugoti tvarų ilgalaikį atlyginimų augimą, o ne skatintų greitai išsikvepiantį atlyginimų spurtą. Sporte sprinteriai sulaukia daugiau dėmesio, tačiau darbo rinkoje labiau pageidaujami maratonininkai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Deivydas

Deivydas portretas
Jums gobšiems utėlėms seime dar ne gana vogti? Reikia ,kad jaunimas sedėtų seimo postuose , o jums už korupciją seniems „ex-komunistams“ kalėjime pūti 20 metų.

kelmas

kelmas portretas
atlyginimu kilimas Lietuvoje - nejuntamas

Kęstas

Kęstas portretas
Lietuviški profesoriai dejuoja, kalbėdami apie lietuvišką kaimą. Girdi, visame pasaulyje, o ypač Rytų Vokietijoje, moterys išvažiuoja į miestus, nes ten lengvesnis gyvenimas. Taip, yra tokia tendencija. Klausimas, ar mes šito norime Lietuvai. Jei moterys išvažiuos į miestus ir ten prašvilps jų gyvenimą ant šaligatvių, ar tai bus gerai Lietuvai. Jei nenorime prarasti veltui mūsų moteris, bandykime kurti galimybes lengviau dirbti kaime. Nuorodas ir platesnį aptarimą galima rasti, guglinant žodžius apie mokslą-studijas-ekonomiką.
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Susintetintas skaidrumas
    Susintetintas skaidrumas

    Šis Seimas į šalies politikos istoriją save bando įrašyti skaidriausiomis raidėmis. Užteko vos trijų ketvirčių šios kadencijos, kad pagal skaidrumo lygį ne tik pavytume, bet ir nosį nušluostytume Vakarams. ...

  • Koks bus mokslų daktaro atlyginimas 2025-aisiais?
    Koks bus mokslų daktaro atlyginimas 2025-aisiais?

    Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia, kad parengė kolektyvinę sutartį su švietimo, aukštųjų mokyklų ir mokslo darbuotojų profsąjungomis. Sutartyje įsipareigota pasiekti, kad 2025-aisiais vidutinis mokytojo darbo užmokes...

    2
  • Ar Lietuvai reikia nemokamų muziejų?
    Ar Lietuvai reikia nemokamų muziejų?

    Neseniai teko lankytis Londone, senovinių ginklų parodoje Olimpijos parodų centre. Taip pat pasinaudojau proga jau ne pirmą kartą aplankyti Britų muziejų ir Valeso kolekciją. ...

    6
  • Kai sąžinė ima kriuksėti
    Kai sąžinė ima kriuksėti

    Žinome iš sovietmečio: kuo įnirtingiau liaudis priešinasi jai peršamoms nesąmonėms, tuo labiau niršta nomenklatūros atmatos. ...

    9
  • „Meylė“ kalbai
    „Meylė“ kalbai

    Lietuvių kalbos puoselėtojų padangėje – gūdžios sutemos. Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino vardo Leylą teisėtumą. Teisinės ietys susikryžiavo ne dėl jo reikšmės ( žodis – arabų kilmės, reiškia "naktis&...

    20
  • Buvusios pavergtosios šalys privalo pasisakyti dėl teisių pažeidimų Kinijoje
    Buvusios pavergtosios šalys privalo pasisakyti dėl teisių pažeidimų Kinijoje

    Mes žinome. Kinijos komunistų partijos elgesys su šalies kaliniais – neišvengiamas faktas. Mums nebekyla klausimų, kas ten dedasi – mes apie tai žinome. Žinome apie milijoną žmonių, laikomų perauklėjimo stovyklose. Apie naik...

    5
  • Lvovo knygų forumas: atrastasis laikas
    Lvovo knygų forumas: atrastasis laikas

    Prancūzų rašytojas Marcelis Proustas prieš daugiau nei šimtmetį savo garsiajame romanų cikle "Prarastojo laiko beieškant" aprašė fenomeną, rodantį, kad žmogus kaip būtybė yra linkęs daugelį dalykų pamir...

  • Žioplumas išgelbėjo pasaulį
    Žioplumas išgelbėjo pasaulį

    Kadaise gyveno Leonidas Iljičius (1906–1982). Šis SSRS monarchas garsėjo vešliais antakiais ir tuo, kad mėgo viešai bučiuotis su kitais vyrais. ...

    32
  • Mes priglausime
    Mes priglausime

    Pasaulinis suokalbis tęsiasi. Rusijos sportininkai dar nespėjo dorai grįžti į tarptautinę areną, o jiems jau gresia naujos drastiškos bausmės. Panašu, kad 2020 m. Tokijo olimpinės vasaros žaidynės ir 2022-ųjų Pekino žiemos olimpiado...

  • Šimtas pirma pasaulio pabaiga?
    Šimtas pirma pasaulio pabaiga?

    Man 26-eri ir jau sunkiai galiu suskaičiuoti, kiek per mano trumpą egzistavimą buvo gąsdinta pasaulio pabaigomis. Nerimą kėlė ir besibaigiantis Majų kalendorius, ir Vangos pranašystės, o kur dar reguliariai link Žemės skriejantys asteroidai? ...

    18
Daugiau straipsnių