Ateities išsilavinimo tendencija – naujas Europos universitetas

Atsižvelgiant į šiandieninę situaciją – koronaviruso (COVID-19) pandemiją – matome, kad ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje susiduriame su iššūkiais, kuriuos išspręsti galime tik priimant sprendimus kartu.

Problemos tampa globalesnės, iššūkiai nebeturi sienų – valstybės jungiasi į sąjungas, organizacijos į tinklus, o pramonės ir verslo įmonės vis dažniau problemas sprendžia su partneriais iš įvairių sričių. Suprantama, aukštojo mokslo sektoriuje taip pat vyksta integraciniai pokyčiai, prisitaikant prie pakitusių mokslo sąlygų ir poreikių. Pavyzdžiui, dėl paskelbto pasaulinio karantino paskaitos bei kita akademinė veikla yra vykdoma nuotoliniu būdu.

Tam, kad gebėtume prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių ir rastume sprendimus problemoms, reikia skirtingų įgūdžių. Kauno technologijos universitetas (KTU) kartu su dar 12 šalių mokslo ir studijų institucijomis kuria ateities universitetą – ECIU universitetą, siekiant apjungti turimą potencialą ir sukurti bendrą Europos universitetą, konkurencingą tarptautiniu mastu.

Tokio universiteto kūrimas yra kaip niekad svarbus šiandieną, kuomet pasigirsta įvairiausių balsų apie tariamą Europos Sąjungos (ES) neveiksnumą ar net neišvengiamą žlugimą. Žinoma, šiam tikslui pasiekti būtina visapusiška tiek europinių, tiek nacionalinių valdžios institucijų parama užtikrinant tvarų finansavimą studijoms ir moksliniams tyrimams.

Nei problemų, nei jų sprendimų valstybinės sienos neriboja

Konkurencija aukštajame moksle milžiniška – dideles lėšas į universitetus investuoja JAV, Kinija, Indija bei kitos Azijos šalys, todėl Europa turi sutelkti visas jėgas, kad išliktų konkurencinga.

Pasaulis keičiasi taip greitai, kad darosi vis svarbiau gebėti prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių, o tam, kad rastume sprendimus kompleksinėmis problemoms, reikia skirtingų įgūdžių. Analogiškai keičiasi ir studijų procesas – studentai nebelaukia, kol įgaus žinių išspręsti iššūkį, bet atvirkščiai – jie gauna užduotį ir tada ieško informacijos, kaupia žinias ir tobulina įgūdžius, kurių jiems reikia aktualiai problemai spręsti. Tai vadinamasis iššūkio metodas, kurį taiko inovatyviausi universitetai.

Šiandien iššūkiai neturi „sienų“. Mums reikia visos Europos patirties, inovacinių gebėjimų ir kūrybiškumo, kad galėtume dirbti kartu.

Globalizacija taip pat kelia naujus iššūkius – Europoje susiduriame su įvairiomis ekonominėmis bei socialinėmis problemomis. Ar verta du kartus spręsti tą pačią problemą? Ar ji nepasikartoja Hamburge, Paryžiuje, Kaune, skirtinguose pasaulio regionuose? Susiduriame su paprasta tiesa: šiandien mes iššūkius galime išspręsti efektyviai tik būdami kartu, jungdami savo potencialą.

Šiandien iššūkiai neturi „sienų“. Mums reikia visos Europos patirties, inovacinių gebėjimų ir kūrybiškumo, kad galėtume dirbti kartu. Kai kurių dalykų tiesiog negalime padaryti patys, o šalių įvairovė ir skirtinga patirtis yra mūsų sėkmingos ateities dalis.

ES universitetuose dirba daugybė įvairių mokslo sričių ekspertų, čia sutelktas ypatingai didelis kūrybinis potencialas ir inovacijų galimybės. Todėl svarbu ne tik dalintis pavienių šalių patirtimi, bet ir ieškoti sprendimų kartu. O jeigu iššūkius spręstume ne vieni, bet pakviestume dirbti kartu pramonės atstovus, privačias įmones, viešąsias ir nevyriausybines organizacijas?

Šią nepaprastai ambicingą idėją realizuoti ėmėsi ECIU (angl. European Consortium of Innovative Universities, liet. Europos inovatyviųjų universitetų konsorciumas) tinklas, prie kurio nuo 2016 m. prisijungė ir KTU. Šiuo metu ECIU universitete – daugiau nei 200 tūkst. studentų ir 31 tūkst. darbuotojų.

ECIU universitetas tikisi iš pagrindų modernizuoti aukštąjį mokslą ir mesti iššūkį tradiciniam mąstymui vykdant studijas. Tai nėra tik įprastinis bendradarbiavimo išplėtojimas tarp universitetų, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio, bet ilgalaikiai tarpusavio įsipareigojimai ugdant naująją europiečių kartą ir stiprinant pasitikėjimą ir vertybinį solidarumą europiniu mastu, kartu išsaugojant nacionalinį identitetą.

Galimybė dirbti su garsiausiomis kompanijomis

Iškylančioms problemoms spręsti nebeužtenka vien akademinio požiūrio globalioms pasaulio, todėl ECIU universiteto studijų procese dalyvaus verslo, pramonės ir socialiniai partneriai. Iššūkius kartu spręs tokios įmonės kaip „Intel“, „Ericsson AB“, „Airbus“, „Cisco“, „Novartis“; į procesą jau įsitraukė ir dvi bendrovės iš Lietuvos – „Hella Lithuania“ bei „Ignitis“, kurios nuo pat pradžių rėmė mūsų siekius kurti ECIU universitetą. Suprantama, netolimoje ateityje žymiai platesnis Lietuvos įmonių ir įstaigų skaičius įsitrauks į planuojamas veiklas. Noriu labai pasidžiaugti, kad idėją remia Kauno miesto ir rajono savivaldybės.

Kaip vyks mokymasis? Komandos ECIU universitete dirbs kartu lyg startuolyje ar hakatone. Miestas ar įmonė pateiks informaciją, su kokiomis problemomis susiduria, ir tai taps iššūkiu komandoms, kurias sudarys studentai, dėstytojai, mokslininkai, verslo atstovai iš skirtingų šalių, su skirtinga patirtimi. Šios tarpdisciplininės, tarptautinės komandos kartu kurs projektą, kuris padės išspręsti problemą ir galės tapti inovacija.

Visi iššūkiai bus susiję su problemomis visai šalia mūsų – šalia mūsų namų, mūsų mieste. Pavyzdžiui, parkavimo problemos, įvairių produktų tiekimo grandinės, energijos taupymas, maisto švaistymas, atliekų rūšiavimas ir daugybė kitų. Studentai, turintys reikiamų žinių, patirčių ar idėjų galės prisijungti ir prie tarptautinių komandų, sprendžiančių kitos šalies iššūkius. Pirmosiose ECIU socialinių iššūkių dirbtuvėse buvo pristatyti Kauno miesto iššūkiai – plėtoti ir remti neoficialius darnaus mokymosi tinklus ir sudaryti sąlygas žiedinei ekonomikai vystytis mieste.

KTU iššūkiais grįstą mokymą, kartu su technologijų antreprenerystės programa, taikome jau kelerius metus – iššūkius pateikia ir įmonės, jie generuojami ir stebint aplinką, registruojant skirtingų visuomenės grupių lūkesčius. Mūsų universiteto studentų komandos už aktualius ir pritaikomus problemų sprendimus yra gavusios ne vieną apdovanojimą tokiuose prestižiniuose konkursuose kaip Silicio Slėnio inovacijų iššūkis.

Patirtis, kuri palengvins darbo paieškas

ECIU universitetas ypatingas ir tuo, kad studijų patirtis nebus ribojama nei geografiškai, nei universitetų kompetencijomis. Mūsų studentai turės galimybę ne tik klausyti geriausių ECIU dėstytojų paskaitų, bet ir sudalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse ar atlikti praktiką Barselonoje, Dubline ar bet kuriame kitame mieste, kuriame yra ECIU tinklo universitetas.

Tiesa, tikroji naujovė yra ne pats mobilumas, bet mokymosi forma ir turinys. Įsivaizduokite, kad galite mokytis bei spręsti iššūkius ne tik auditorijoje, bet ir namie, virtualios paskaitos metu, į kurią prisijungia studentai iš visų 12 ECIU tinklo universitetų. ECIU universitetas iš esmės keičia aukštosios mokyklos sąvoką. Noriu pabrėžti, kad didžioji dalis medžiagos reikalingos mokymuisi jau ir dabar prieinama internetu. Ateityje ši dalis dar labiau plėsis, na o gyvi susitikimai su kolegomis, dėstytojais bus orientuoti jau į problemų sprendimą.

Dar viena naujovė – rezultatų ir studentų įgytų kompetencijų užskaitymas. ECIU universitetas savo studentų kompetencijas vertins vadinamaisiais mikrokredencialais (angl. micro-credentials), arba kompetencijų blokais. Išsprendę tam tikrą iššūkį studentai įgys tam tikras kompetencijas, kurios atsispindės studento įgūdžių pase. Šiandien nereta situacija, kai ką tik studijas baigę absolventai ieško darbo, darbdaviai prašo patirties, o studentai jos neturi. Spręsdami realius iššūkius, studentai būtent jos ir įgaus bei turės tai pagrindžiantį dokumentą. Tai, ką studentai sužinos, išmoks ir pritaikys spręsdami iššūkį, bus įrašyta į įgūdžių pasą. Tai pridės jų CV tam tikro svorio, o darbo paieškos taps lengvesnės.

Šių ambicingų planų realizavimas tikrai pakeis švietimo arba aukštojo mokslo sistemą. Maža to, tai – jau vyksta, ECIU universitetas kuriamas šiandien, dabar. Esami ir būsimi KTU studentai jau šiais metais pajus buvimo integralia ECIU universiteto dalimi naudą. Jau šiais metais startuosime su tam tikromis veiklomis bei bendradarbiausime ne tik su Lietuvos verslo įmonėmis bei organizacijomis, bet ir su pasaulinio pripažinimo sulaukusiomis įmonėmis Europoje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Prezidentas su skėčiu
    Prezidentas su skėčiu

    JAV hiphopo žvaigždė, juodaodis K.Westas šių metų Jungtinių Valstijų prezidento rinkimuose metė iššūkį dabartiniam supervalstybės lyderiui D.Trumpui. ...

    3
  • „Kada nors“ tevirsta „šiandien“
    „Kada nors“ tevirsta „šiandien“

    Interviu "Kauno dienai" talentingasis Edgaras Montvidas prisipažino: pandemija radikaliai pakeitė jo darbotvarkę. "Kalbėdamas apie savo planus, vartoju visai kitą gramatinę formą – "turėčiau, daryčiau, dainuočiau", u...

    1
  • Lietuvos gyventojų taupymo įpročiai kelia nerimą
    Lietuvos gyventojų taupymo įpročiai kelia nerimą

    Koronaviruso protrūkis ir jo sukelta krizė dar kartą priminė apie pasaulio ir ekonomikos trapumą. Nors, palyginti su daugeliu Europos šalių, Baltijos valstybės kol kas gana neblogai tvarkosi su COVID-19 pandemija ir jos sukeltais neigiamais ekono...

    9
  • Baltoji buhalterija
    Baltoji buhalterija

    Atsirita antroji privatizavimo banga. Kiekvienam bus išmokėta po 200 investicinių eurų. Milijardas investicinių eurų bus išdalytas visiems po lygiai ir teisingai. Kaip prieš 30 metų buvo dalijami investiciniai čekiai. Po lygiai ir &...

    1
  • (Ne)šventinė laimė
    (Ne)šventinė laimė

    Žinau, negražu įsistebeilyti, bet dievaž nesusilaikau, nugirdusi vieną pokalbį, patyrinėti – ir kas gi tos moterys? "Kaip švęsi laisvadienius?" – klausia viena, turėdama mintyje Valstybės dienos prailgintą savaitgalį. &...

    6
  • Modernumo dvasia Raseiniuose
    Modernumo dvasia Raseiniuose

    Koks namas galėtų būti vadinamas geriausiu pasaulyje? Galbūt tas namas dar net nepastatytas, o bus pastatytas kada nors ateityje. Futurologas ir kartu paveldosaugininkas Dirkas H.R. Spennemannas prognozuoja, kad tokia ateitis visai įmanoma ir kad su dirbt...

    2
  • Nepakeičiamų būna
    Nepakeičiamų būna

    Kartais nuožmius karus ar revoliucijas sukelia atsitiktinumai. Aplinkybės sukrenta taip neįtikėtinai, kad į hierarchijos viršūnę išstumia kokius nors aludžių radikalus, kaip kad, pavyzdžiui, nutiko prieš beveik 100 metų Vokietij...

    2
  • Indėnų širdys – svarbios
    Indėnų širdys – svarbios

    Sakoma, kad tai įvyko vieną saulėtą tryliktojo ar keturioliktojo mūsų eros amžiaus rytą. Jauna į suaugusiųjų pasaulį žengianti mergina pabudo ir pakilusi iš savojo guolio ėmė ruoštis svarbiausiam gyvenimo įvykiui – vedyboms....

    8
  • Amžiaus cenzo dilema
    Amžiaus cenzo dilema

    Jaunystės kulto vėjų idėjos jau siaučia ir parlamente. Vos pradėjus svarstyti Konstitucijos pataisą, kuria siūloma leisti kandidatuoti į Seimą nuo 21-erių, netruko atsirasti dar viena iniciatyva, siūlanti leisti parlamentaro mandato siekti jau ir n...

    5
  • Kelias į išsilaisvinimą iš prietarų
    Kelias į išsilaisvinimą iš prietarų

    Šiandieniniame pasaulyje universitetai turėtų kurti globalų tinklą, kuris leistų efektyviai bendradarbiauti be sienų – tiek geografinių, tiek disciplininių. Tačiau tam reikia tarptautiško mąstymo, kurio šiandien dar trūkst...

    3
Daugiau straipsnių