A.Sysas: profsąjungoms trūksta solidarumo ir idėjų

Algirdas Sysas vienas iš socialdemokratų lyderių ir aktyvus profsąjungų reikalų žinovas Lietuvoje sako palaikantis "Autrolio" darbuotojų ir profsąjungos sprendimą streikuoti, tačiau mano, kad šalies darbuotojų profesinėms sąjungoms trūksta idėjų, veiklių žmonių ir solidarumo.

Ar domėjotės Kauno „Autrolio“ darbuotojų streikais ir kokį įspūdį susidarėte stebėdamas profsąjungos veiksmus?

Aš palaikau šios profsąjungos siekį. Bendrovės vadovybė priimdama sprendimus turi tartis ir derėtis su profesine sąjunga. Nežinau visų teisinių niuansų, teko girdėti, kad teismas nusprendė, jog streikas buvo neteisėtas. Tačiau Lietuvoje jau yra buvę atvejų, kai maždaug prieš aštuonis metus streikavo Vilniaus troleibusų parko darbuotojai. Vilniaus savivaldybė taip pat kreipėsi į teismą ir teismas buvo priėmęs sprendimą uždrausti streiką, tačiau vėliau per tarptautines organizacijas buvo įrodyta, kad teismas neteisingai pasielgė pažeisdamas dirbančiųjų teises streikuoti.

Žiūrint į Darbo kodeksą, tai jo nuostatos organizuojant streikus buvo liberalizuotos, bet jei Lietuvą lyginame su kitomis ES valstybėmis, tai pas mus streikai nevyksta. Ramybės zona. Kai žmonių pajamos mažėja, visame pasaulyje prasideda protestai ir streikai. Tokiu būdu žmonės supranta, kad gina savo teises. Tai yra galutinis būdas spręsti problemas, kurių nenorima spręsti derybų būdu.

Lietuvoje darbdaviai skeptiškai žiūri į tai, kad žmonės reikalauja socialinių garantijų, laisvių. Žmonės nori turėti ne tik pareigas, bet ir teises. Tarp Lietuvos darbdavių vyrauja požiūris į darbuotojus - reikalingi tik užduotims atlikti.

Pavyzdys, vidaus reikalų ministras pristatė policijos įstatymo straipsnio pakeitimus, kurie aktualūs profesinėms sąjungoms. Kai ministro paklausiau, ar pakeitimų projektai buvo bent parodyti profesinėms sąjungoms, ar išklausyta jų nuomonė, sulaukiau atsakymo, kad pakeitimais nesprendžiami socialiniai klausimai, todėl ir rodyti profsąjungoms nereikia - taip Lietuvoje suprantamas socialinis dialogas.

Ar neatrodo, kad profsąjungų veiksmai Lietuvoje yra chaotiški, todėl ir jų veiklos pasiekimai nėra dideli?

Chaotiškumo yra ir iš darbdavių ir iš profsąjungų pusės. Profsąjungos yra galingesnės tuomet, kai veikloje dalyvauja solidariai, kai streikuoja Kaunas, jį palaiko Vilnius ir atvirkščiai. Lietuvoje solidarumo nėra, galbūt jis atsiras po 10 - 15 metų.

Galbūt nesolidarumo jausmas atėjo iš sovietinių laikų, kai profsąjungos neturėjo savarankiškumo, sprendimai buvo nuleidžiami iš viršaus?

Taip negalėčiau tvirtinti, juk užaugo nauja karta. Tai aiškinu šiek tiek kitaip. Ar žinote nors vieną lietuvių pasaką, kurioje brolis broliui padeda? Tokios nėra. Solidarumas turi būti išugdomas. Bepigu prancūzams, kurių net herbe parašytas šis žodis. Mūsų himne yra žodžiai "Vienybė težydi", bet tai - paskutiniai himno žodžiai, kurie dažniausiai nudainuojami. Solidarumui reikia laiko.

Kokių dar savybių trūksta Lietuvos profsąjungoms, kad jos prilygtų senas tradicijas turinčioms JAV ir Europos profsąjungoms?

Trūksta patirties ir pasitikėjimo savo jėgomis. Tarp profsąjungų ir darbdavių turi vykti lygiavertės derybos, keliami normalūs reikalavimai, remiamasis turi būti ne emocijomis, o skaičiais. Tačiau tam subrendusios turi būti abi pusės. Jei darbdaviai tam nesubrendę, liks ta pati situacija. Jei jie sakys, kad mes visi kvailiai, o jie žino, ką daro, jie protingiausi ir nusispjauti į mūsų šeimų reikalus, vaikus, kad svarbiausia - verslo planas, tuomet nieko nebus.

Bet ar netrūksta idėjų, išminties ir profsąjungoms, kad pastarųjų veikla būtų aukštesnio lygio?

Idėjų ir proto trūksta visose srityse. Pažiūrėkite, kas darosi Seime: gyventojai išrenka Seimo narius, o po savaitės Seimo reitingas muša populiarumo antirekordus. Lyderių trūksta visur. Lietuvoje slopinama bet kokia iniciatyva ginti savo nuomonę. Žmogus, kuris turi savo nuomonę ir kuris bando ją ginti, yra apšaukiamas ir suniekinamas.

Tam žmogui nesudaroma galimybė pasisakyti, tokia pati situacija profsąjungose. Jeigu kas nors bando ginti ir atstovauti darbuotojų interesus, pirmiausia padaroma viskas, kad tas žmogus būtų išmestas. Jo išmetimas pateisinamas tuo, kad jis kenkia kolektyvui, nors iš tiesų žmogus pasako, kad galima gyventi kitaip.

Kokią profsąjungų ateitį regite Lietuvoje, ar profsąjungos transformuosis ir taps panašiomis į kitas ES profsąjungas ar padėtis išliks tokia pati?

Aš optimistas. Niekur nedingsime, tuo labiau, kad esame ES nariai. ES socialiniam dialogui, deryboms skiria labai daug dėmesio. Jei apžvelgtume Europos Parlamento (EP) sudėtį, tai pamatytume, kad 80 procentų senųjų Sąjungos valstybių atstovai parlamente - buvę profsąjungų nariai.

Todėl nieko keista, kai Europos Komisija siūlo liberalias permainas Europoje, EP nariai joms dažnai nepritaria. Nepritaria todėl, kad EP dirbantys žmonės mato ne tik verslo, bet ir žmonių interesus.

Būsime priversti keistis. Kuo ilgiau darbdaviai eksploatuos dirbančiuosius, tuo bus didesnis nepasitenkinimas. Lietuviai turi ir kitą kovos būdą, jie nekelia reikalavimų, nebando derėtis ar streikuoti. Jie susideda lagaminus ir išvyksta į Airiją, Didžiąją Britaniją ar kitas valstybes.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Raudonojo klimato atšilimas
    Raudonojo klimato atšilimas

    Legendos byloja, jog kadaise pusę Europos kaustė raudonoji žiema. Ši antgamtinė jėga esą atėjusi iš tolimų Sibiro užkampių, o ją iššaukęs raganius Iljičius Uljanovas (1870–1924), kurio iškamšą Raudo...

    8
  • Reikia pinigų? Jų yra
    Reikia pinigų? Jų yra

    Liūdnai pagarsėjusio "Sekundės" banko, prieš beveik tris dešimtmečius išviliojusio iš piliečių milijonus litų, skandalas aktualus ir šiandien. Jį priminė užvakar Vyriausybės patvirtintas valstybės biud...

    5
  • Kai kritikų nebereikia: stalinistinės tendencijos
    Kai kritikų nebereikia: stalinistinės tendencijos

    Vyriausi Lietuvos žmonės dar gali atsiminti XX a. penktąjį ir šeštąjį dešimtmečius – stalinizmo epochą. Tai buvo laikai, kai būti rašytoju reiškė pavojų gyvybei: už nelojalų komunistinei sistemai tekstą ar...

    3
  • Realus ir subalansuotas
    Realus ir subalansuotas

    "Valstietis" A.Baura (kad ir ką jo pavardė reikštų paprastam rinkėjui) sakė pasitikintis Seimo pirmininku V.Pranckiečiu, todėl ir liko salėje, kai turėjo spręstis pastarojo likimas. O su juo kartu sėdėjo ir V.Vingrienė su A.Vinkum...

    2
  • Bankai užsiima saviveikla?
    Bankai užsiima saviveikla?

    Vis dar negaliu suvokti, ką čia tie bankų atstovai skiedžia apie elektroninės bankininkystės paslaugų "krepšelį" ir kitas paslaugas. ...

    10
  • Kai spindulių per daug
    Kai spindulių per daug

    Jei tai būtų tikra vasara, sakytume – šalta. Bet kai 19 laipsnių šilumos sulaukiame po šalnų ir lietaus, išlindę į saulę krykštaujame: kokia graži bobų vasara! Bet pakalbėkime apie kitokius spindulius – ...

  • Ką kurdų apleidimas Sirijoje reiškia JAV sąjungininkams Europoje?
    Ką kurdų apleidimas Sirijoje reiškia JAV sąjungininkams Europoje?

    Galbūt kurdams reikėjo pavadinti į Idlibą vedantį kelią „Trumpo greitkeliu“. Arba išversti „Sandorio meną“ į kurdų kalbą. Regis, meilikavimas tikrai suveikė Lenkijai, kuri, beveik vienintelė iš Amerikos sąjung...

    2
  • Deinstitutionalizacija? Pratęsiant D. Pūro pesimistines mintis
    Deinstitutionalizacija? Pratęsiant D. Pūro pesimistines mintis

    Prieš penkerius metus Lietuvoje pradėtas globos įstaigų pertvarkos projektas, gavęs milžinišką Europos Sąjungos paramą, esminio lūžio neatnešė – negalią turintys žmonės ir toliau diskriminuojami neįgalumo pagrindu, o p...

    1
  • Susintetintas skaidrumas
    Susintetintas skaidrumas

    Šis Seimas į šalies politikos istoriją save bando įrašyti skaidriausiomis raidėmis. Užteko vos trijų ketvirčių šios kadencijos, kad pagal skaidrumo lygį ne tik pavytume, bet ir nosį nušluostytume Vakarams. ...

  • L. Mažylio komentaras EP rezoliucijai dėl užsienio subjektų kišimosi į rinkimus
    L. Mažylio komentaras EP rezoliucijai dėl užsienio subjektų kišimosi į rinkimus

    Europos Parlamentas (EP) 2019 m. spalio 10 d. priėmė rezoliuciją dėl užsienio subjektų kišimosi į rinkimus ir dezinformacijos vykstant nacionaliniams ir Europos demokratiniams rinkimams (toliau – Rezoliucija). Rezoliucija buvo priimta 469 b...

    11
Daugiau straipsnių