Ar tikrai prie ruso buvo geriau?

2021-06-12 05:00:00
Aušra Garnienė
Teksto dydis:
Spausdinti

Aušra Garnienė Vilmanto Raupelio nuotr.

Ką jums primena traukinio dundesys? Kelionę į sostinę? Ar kur nors atostogų?

"Nakties tyloje girdėjosi tik mūsų klykimas", – knygoje "Didžiosios tremtys. Buriatija. 1948 m." prisiminimais dalijasi tremtinė Janina, į gyvulinį vagoną su mama ir keturiomis sesutėmis sugrūsta dar būdama visai maža.

Prieš 80 metų traukiniai reiškė viena – kelionę į nelaisvę ir į mirtį toli nuo Tėvynės. 1941 m. birželio 14 d. sovietiniai okupantai pradėjo masinius gyventojų trėmimus į Sibirą. Vien 1941-ųjų birželį išvežta apie 18 tūkst. žmonių, kurių dauguma keliavo į tremtį, kiti – į gulago stovyklas. Iš jų daugiau kaip 5 tūkst. – vaikai iki šešiolikos metų.

Gyvulinių vagonų dundesys pasimiršo. Užtat mėgsta parypauti nepavežiotieji jais, kad "prie ruso buvo geriau".

Sovietinės okupacijos metais Lietuva neteko apie 800 tūkst. savo gyventojų. Apie 300 tūkst. žmonių patyrė komunistinio režimo baisumus – kalėjimus, lagerius, tremtį Sibire ir Tolimojoje Šiaurėje. Kas trečias suimtasis mirė nuo kankinimų, bado ar neatlaikė atšiauraus klimato. Kai kalbama apie statistiką, dėl skaičių, sako, neskauda, bet Genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, sovietinio genocido ir teroro aukomis 1940–1958 m. tapo kas trečias Lietuvos gyventojas.

Progresyviaisiais save vadinantieji mėgsta sakyti: nesigręžiokime į praeitį! Bet Birželio 14-oji yra mūsų jungties taškas su tremta, naikinta ir nepalūžusia Lietuva, turėjusia drąsos priešintis, kovoti ir išgyventi. Ačiū Dievui, kad Rumšiškių muziejuje prie jurtos Irena Saulutė Valaitytė-Špakauskienė – 1941-ųjų metų tremtinė, trylikametė išvežta iš Lietuvos į Altajaus kraštą, 1942 m. – prie Laptevų jūros – dar primena, ką teko išgyventi tais gyvuliniais vagonais pavežiotai kartai.

Gyvulinių vagonų dundesys pasimiršo. Užtat mėgsta parypauti nepavežiotieji jais, kad "prie ruso buvo geriau". Neteko girdėti, kad taip būtų sakę partizanai, jų ryšininkai, gydytojai ar mokytojai, ūkininkai ar dvasininkai, ragavę tremtinių ar politinių kalinių duonos, šaltoje Sibiro žemėje palaidoję savo jaunystę, o gal net ir tėvus, vaikus, mylimuosius…

Birželio 14-ąją likus minutei iki vidudienio bent tegul stoja tyla visiems išvežtiesiems, kentėjusiesiems, negrįžusiesiems.

Šiame straipsnyje: Birželio 14-oji sovietinė okupacija tremtiniai lietuviai

KOMENTUOTI

KOMENTARAI 23

NAUJAUSI KOMENTARAI

kaunas kaunas

Šeš, 2021-06-26 03:32

Tie ,kas nebuvome ishtremti i Rusijos apleistus ledjurius,tundras,taiga ,tolimuosius ruseliu plotus----tie negalime ,neturime teises nei vienu blogu zodziu smerkti tuos zmones ,,su kudikiais ,su ligoniais,seneliais ishtremti tautos shviesuoliai,ukininkai,elitas ir kiti tautos pilieciai[[ vien del skaiciaus]],,kad dirbti prasigerusiu rusu laptiozniku plotus .--mums tai nesuprasti,o musu tautieciams ,,kurie ishliko!! skauda siela,girdint kokius-tai kaltinimus .. ..Taip neikainojamas yra valstybes APMOKAMAS MOKSLAS ir MEDICINOS paslaugos...Gal ir musu Nepriklausoma Lietuva priartes prie MOKSLO ir MEDICINOS paslaugu apmokamu is valstybes ishdo Gal. Olyginti gulago laikmeti su LAISVE ---negali net gyvulys,,,o mes --laisvi zmones,,Ir siekime tai kas naudinga zmogui.

>>>tam Žinoma ir senam kauniečiui

Ant, 2021-06-15 17:22

Ačiū Dievui, gyvename laisvoje šalyje,kur kiekvienas gali laisvai pareikšti savo nuomonę-ir už tą nuomonę "nebesodina",kaip sovietmečiu.

>aš

Ant, 2021-06-15 12:42

niekas ir nekalba apie tokius žmones, kuriems kaip ir jums teko nelengva lemtis..Kalbame apie didžiąją Lietuvos tautos dalį kuri pokaryje iki 90-tųjų metų ,,kėlė šalį" ir ,,ėjo į komunizmą".(dabar vėl ,,keliame" tik nežinia kam:).Visi dirbo mokėsi ir stengėsi šalies labui, visų gerovei. ,, Žmogus žmogui draugas bičiulis brolis" skelbė šūkiai. Žinoma, kasdienybė skyrėsi nuo kišamos propagandos: vogė kas ką galėjo, partiniai darė ką norėjo, privengdami tik viešumos ir centrinės valdžios Vilniuje ar Maskvoje(neduok Dieve:). Vistik nei vienas žmogus negyveno šiukšlynuose, nevalkatavo, neieškojo maisto konteineriuose, o ieškant darbo jį visada rasdavai. Ir ne vien už maistą.. Tiesa, kaimiečiams į miestą gyvent buvo vienintelis kelias - nusipirkt nekilnojamą turtą, ar kur nors įstoti mokytis. Be gyv. vietos registracijos mieste neįsidarbinsi. Kaime žmonės buvo specialiai taip įstatymu užlaikomi kad neišsilakstytų kaip dabar kad išsilakstė. Ir nėra kam nei dirbt,i nei kam ten gyventi

VISI KOMENTARAI 23

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

A lyga: Vilniaus „Žalgiris...
Atminimo lenta H. Perelšteinu...
Vilniuje – G. Kirkilo laidot...
Šeštoji RESC ciklo su kandid...
Vilniuje atsisveikinama su G. ...
Lietuvoje prisnigo...
Balandžio mėnesio Kauno tary...
Pirmieji prezidento rinkimų k...
„Econovus“ teritorijoje ki...
Šlabdriba Kaune...

Strateginė migla

Agresija prieš kaimynus, tarptautinės teisės ignoravimu Maskva išvadavo Vakarų sąjungininkus nuo vidinio poreikio laikytis tam tikro komunikacijos etiketo. Auklėjimas laisvojo pasaulio atstovams trukdo nusileisti iki Rusijos nebeprezidento D...
E. Lucasas: pavėluotas JAV pagalbos paketas Ukrainai turėtų išsklaidyti niūrią nuotaiką

Skleidžiasi pavasaris. Nusilpę Ukrainos gynėjai gaus dalį jiems reikalingos amunicijos. Nukentėję Ukrainos miestai turėtų gauti daugiau oro gynybos priemonių. JAV politinė sistema pagaliau, vėluodama pusę metų, pasiekė rezultatą, kurio norėjo d...
Willkommen in Litauen

Vos Vyriausybė ir „Rheinmetall“ pasirašė ketinimų protokolą dėl amunicijos gamyklos Lietuvoje, jau tą pačią dieną ėmė tyliai mutuoti nepasitenkinimo erzelis. Kadangi gamyklą planuojama statyti ant Sveikatos mokslų universiteto v...

18
Kur eina karavanas?

Dar neišsivadėjo keturių komunarų aura Ramybės parke – jau iš peties triūsia naujo paminklo statytojai. Nors sakoma, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, kauniečiai išdrįso: ne visi entuziastingai sutinka verslininko i...

16
Autoritarinis populizmas: kur slypi pavojai?

1950-aisiais parama populistinėms jėgoms svyravo ties 10 proc., 2023 m. išaugo beveik iki 27 proc., rodo švedų analitinio centro TIMBRO ir Europos laisvosios rinkos analitinių centrų tinklo EPICENTER parengtas Autoritarinio populizmo indeksa...

11
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?

Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...

5
Žiurkėnas mumyse

Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...

8
Po Sibirą – be vadovo

Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...

3
Kur dingo rinkimų kampanija?

Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

9
Ugnis ir vanduo

Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

1