Ar projektui „Rail Baltica“ negresia Visagino AE likimas?

Ministras pirmininkas savaitės pradžioje Lietuvos radijui pareiškė, kad transeuropinės vėžės „Rail Baltica“ atšaka turi būti nutiesta iki Vilniaus, o tarp trijų valstybių vykstančius ginčus pavadino technine diskusija.

Ši žinia šokiravo estus, kurie baiminasi, kad dėl tokio Lietuvos premjero išsakyto noro gali žlugti visas transeuropinis projektas, kurio vertė – daugiau negu 10 mlrd. litų, juo labiau kad pirmojo etapo darbai Lenkijos pasienis - Kaunas jau pradėti ir vyksta pilnu tempu. Pirmieji europiniai traukiniai Kauną turėtų pasiekti 2015 metais.

Atrodo, turėtume džiaugtis visi, tačiau vėl pradėta diskusija iš naujo. Gal, pagal premjerą, reikėtų visų pirma nutiesti bėgius iki Vilniaus, po to tik į Kauną? Premjerui turėtume priminti, kad apie tai jau buvo karštai diskutuota, parengtos studijos. Pagal ekonominę ir politinę logiką ekonomiškiausias variantas geležinkelio liniją tiesti maršrutu Mockava – Kaunas – Ryga – Talinas. Dabar premjeras atvirai aiškina, kad nebuvo studijų. Tai netiesa, studijos yra parengtos, reikia tik jas pasikelti ir nestabdyti sėkmingai pradėtų darbų, kad greičiau sulauktume pirmosios stotelės Kaune.

Anksčiau svarstant vėžės kryptį, Vilniaus prijungimas nebuvo vertintas, tačiau dabar skaičiuojama, kiek tai kainuotų. Įvertinus tai, kad europinė trasa nuo Lenkijos iki Kauno, kurios ilgis 120 km, kainuos apie 1,3 mlrd. Lt, tai 100 km trasos nutiesimas nuo Kauno iki Vilniaus, preliminariais skaičiavimais, kainuotų apie 1 mlrd. Lt. Kyla logiškas klausimas, ar Europos komisija sutiks papildomai skirti 1 mlrd. ir taip brangiam projektui.

Premjeras Algirdas Butkevičius technine diskusija pavadino Estijos ir Latvijos norą Vilniaus klausimą perkelti į politinį lygį – anot jo, šalys jau yra pasirašiusios politinį susitarimą, tačiau pasirašymo metu Vilniaus klausimas dar nebuvo iškilęs. Čia kaip visada premjeras atsibudo, kaip sakoma, „po pietų“ ir nori pasivyti benuvažiuojantį traukinį.

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius baiminasi, kad nesutikus prijungti Vilniaus prie transeuropinės vėžės, gali žlugti visas projektas. Tačiau jis gali žlugti ir dėl Latvijos bei Estijos vadovų neigiamos nuomonės, nes jau viskas su šiais kaimynais buvo sutarta, iškilmingai pakeltos šampano taurės.

Anksčiau Lietuvoje buvo diskutuojama, ar europinė vėžė turėtų būti tiesiama per Panevėžį ar per Šiaulius, tačiau dabar premjeras A. Butkevičius staiga sugalvojo, kad pasinaudojant europiniu projektu būtų modernizuota 100 kilometrų atšaką nuo Kauno iki Vilniaus, tačiau Estija tam priešinasi, baimindamasi, kad papildoma atkarpa pabrangins projektą ir lėšų neliks kitoms atkarpoms.

Bendras "Rail Baltica" trasos ilgis Lietuvoje turėtų siekti apie 360 kilometrų ir kainuoti apie 4,4 mlrd. Lt. Prijungus atkarpą į Vilnių, atstumas padidėja iki 460 km ir atitinkamai kaina šokteli iki beveik 6 mlrd. Lt. Kadangi Europos Sąjunga finansuoja tik 85 proc. projekto vertės, žymiai padidėja lėšų poreikis ir iš šalies biudžeto.

Blaiviai vertinant premjero norus ir jo pareiškimą Lietuvos radijui, kyla abejonė, ar transeuropinio projekto „Rail Baltica 2“ neištiks Visagino atominės elektrinės likimas.

Mūsų nuomone, Lietuva neturėtų keisti penkių šalių transporto ministrų pasirašyto memorandumo ir pirmiausia nutiesti pagrindinę trasą nuo Lenkijos sienos per Kauną, Rygą iki Talino ir lygiagrečiai spręsti dėl atšakos į Vilnių statybos bei ieškoti galimybės šį projektą finansuoti ES struktūrinių fondų lėšomis. Tik tokiu atveju galima tikėtis, kad pirmasis europinis traukinys Kauną pasieks 2015 metais.

Seimo TS-LKD frakcijos nariai Kazys Starkevičius ir Rimantas Dagys