Ar mums vis dar pakeliui?

Savaitgalį vykę dveji rinkimai baigėsi vieno žmogaus pergale. Parlamento rinkimus Vengrijoje, o prezidento – Serbijoje laimėjo ne tik demokratūros simboliais tapę Viktoras Orbánas ir Aleksandaras Vučićius, bet ir Kremliuje (ar savo bunkeryje) sėdintis jų sąjungininkas.

Viena vertus, tokia rinkimų baigtis nestebina. Logiška, kad į senąjį žemyną grįžus karui rinkėjai balsuoja už stabilumą ir nori juo it kokiu nematomu skėčiu prisidengti nuo hipotetinio pavojaus. Ypač jei to stabilumo garantas brukamas per visus informacinius kanalus ar administracinius resursus, o opozicijai paliekami tik viešosios erdvės pakraščiai. Tačiau Serbijos ir Vengrijos piliečių dauguma balsavo ne tik už tariamą ramybę, bet ir puikiai pažįstamus politikus, už jų dviveidystę, išryškėjusią karo Ukrainoje akivaizdoje. Stebint iš šalies, serbų autokrato rinkiminis šūkis „Taika. Stabilumas. Vučićius“ labai keistai disonavo su tūkstantinėmis Rusijos karą prieš Ukrainą palaikančiomis demonstracijomis. Iki tol opozicijos keltos korupcijos temos staigiai dingo, užleisdamos vietą seniesiems gaivalams, kurie prieš ketvirtį amžiaus sėjo mirtį Balkanuose ir aprimo tik po NATO atakų. Vengrai pamiršo vyriausybės fiasko prieš pandemiją ir ekonomines problemas, vėl puolė po kojų žmogui, kuris, 1989-ųjų birželį reikalavęs išvesti sovietų kariuomenę, šiandien gina tų pačių okupantų įpėdinius, neleidžia per šalies erdvę gabenti Ukrainai taip reikalingų ginklų.

Serbijos ir Vengrijos piliečių dauguma balsavo ne tik už tariamą ramybę, bet ir puikiai pažįstamus politikus, už jų dviveidystę, išryškėjusią karo Ukrainoje akivaizdoje.

Kaip Belgrado siekiamybė įstoti į ES, Budapešto prisiimti narystės NATO ir ES įsipareigojimai, sustiprinti gausiomis dotacijomis, dera su putinistiniais vertybiniais prioritetais? Tikrai niekaip. Matyt, metas tai aiškiai pasakyti ne tik politikos teoretikams, bet ir praktikams. Karas Ukrainoje labai aiškiai parodė, kokia didelė įvairaus plauko putinferštėjėrių saviveiklos kaina.


Šiame straipsnyje: VengrijaSerbijarinkimai

NAUJAUSI KOMENTARAI

Kaunietis

Kaunietis portretas
Deklaruojamas laisvo tautų apsisprendimo principas. Jis reiškia ir kitą pusę - svetimšalių nesikišimą į tautos apsisprendimą. Realybė - Korėja, Vietnamas, Irakas, Libija, Sirija, Afganistanas, Ukraina, Baltarusija. Kurioje šalyje buvo apsieita be svetimų šalių įsikišimo?

Pantalonis

Pantalonis portretas
Mane kirbina tokia mintis,o gal ten žmonės renka tuos, kurie rūpinasi savo žmonėmis, o ne draskosi dėl visokių "brolių".

niekai

niekai portretas
Paistalus, kuriuos sukurpė, ji pateikia mums kaip serbų ar vengrų mintis.ir jautimus. Ačiū, motuše, verčiau paskaityk tų šalių istoriją, o ne tempk jas į lanzbergio tvartą bet kokia kaina
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    9
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    1
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių