- Ramunė Kasperė, KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto profesorė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Stebintiems migrantų krizę Lietuvoje, akivaizdu, kad ji įtraukia vis daugiau įvairių institucijų ir organizacijų atstovų. Tačiau be politikų ir valdžios atstovų, policijos pareigūnų, medikų, psichologų, virėjų, mokytojų ir daugelio kitų specialistų bei savanorių pastangų ryškėja dar vienos srities specialistų trūkumas. Kadangi Lietuvos–Baltarusijos sieną kerta migrantai iš įvairių šalių, kurių kiekviena pasižymi skirtinga kultūra ir kalba, yra reikalingi ir vertėjai.
Vertėjų beveik nėra
Stovyklose apgyvendinti daugiau nei 4 tūkst. migrantų, tarp kurių yra bent 1 tūkst.vaikų. Migrantai, kurių kalba, kultūra ir religija nuo mūsiškės labai skiriasi, yra atkeliavę iš Irako, Irano, Afganistano, Pakistano ir kitų Azijos kraštų.
Raudonojo Kryžiaus vadovė Kristina Meidė anksčiau spaudoje atkreipė dėmesį į tai, kad daugumoje migrantų stovyklų jaučiamas informacijos trūkumas, o migrantai pasmerkti likti informacijos vakuume. Kalbėti su migrantais reikia apie viską – nuo kasdienių higienos ar sveikatos poreikių užtikrinimo iki psichologinių konsultacijų ir žmogaus teisių apsaugos klausimų. Tad akivaizdus ir vertėjų poreikis.
Reikalingi ne tik anglų ar rusų kalbos vertėjai, mat su kai kuriais migrantais galima susikalbėti šiomis kalbomis. Tačiau, deja, tikrai ne su visais. Daugelis jų kalba tik savo gimtąja kalba, t.y. arabų, kurdų, persų ar, tikėtina, mums dar egzotiškesnėmis pundžabi, urdu ir kitomis kalbomis. Profesionalių vertėjų galinčių versti į šias kalbas Lietuvoje beveik nėra.
Ramunė Kasperė
Pasitelkia pokalbiams
Kiekviename išmaniajame telefone yra bazinių ar įdiegtų programėlių, kurios leidžia akimirksniu išversti rašytinį ar sakytinį tekstą kita kalba. Telefonas padeda ne tik lietuvių kalba parašytą ar įskaitytą tekstą parašyti arabų ar kitų Azijos kraštų rašmenimis, bet greitai gali ir lietuviškai parašytą ar įskaitytą tekstą paversti kitos kalbos šnekamąja forma. Lietuvos pareigūnai taip pat neretai pasitelkia „Google“ vertėją, siekdami greičiau ir paprasčiau susikalbėti su migrantais. Tačiau ar iš tiesų „Google“ vertėjas gali padėti spręsti migrantų problemas?
Beveik neabejojama, kad žinantys, jog telefonu galima greitai ir nemokamai pasinaudoti, jei tik reikia vertimo, pasitelkia būtent „Google“ vertėjo programėlę.
Yra ir kitų mašininio vertimo įrankių, bet dažniausiai įprasti vartotojai jų nežino ir jais nesinaudoja. Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų atliekamame Lietuvos mokslo tarybos finansuojamame projekte apie mašininio vertimo prieinamumą, priimtinumą ir išversto teksto kokybę nustatyta, kad nemaža dalis žmonių apskritai nežino, kas yra mašininis vertimas, nors labai gerai žino, kas yra „Google“ vertėjas arba dar geriau „Google Translate“. KTU mokslininkų pastebėjimu, dauguma žmonių ir kitoms kalboms versti su pernelyg dideliu pasitikėjimu pasitelkia mašininį vertimą.
Daugelis jų kalba tik savo gimtąja kalba, t.y. arabų, kurdų, persų ar, tikėtina, mums dar egzotiškesnėmis pundžabi, urdu ir kitomis kalbomis.
Nors įvairiose mokslininkų ir kūrėjų ataskaitose teigiama, kad mašininis vertimas tam tikrose kalbų porose pastaraisiais metais beveik pasiekė žmogaus atlikto vertimo kokybę, visgi sparčiausiai tobulėja didžiųjų – kinų–anglų, anglų–vokiečių ir rusų–anglų – kalbų mašininio vertimo kokybė.
Deja, apie lietuvių kalbą to pasakyti negalima. Norint apmokyti mašinines vertykles, reikia didžiulių duomenų rinkinių. Palyginti su populiariosiomis kalbomis, lietuvių kalba pralaimi. Nors anglų–lietuvių kalbų kombinacijoje ir galima tikėtis neblogo ar bent jau suvokimui pakankamo vertimo, taip nėra verčiant iš lietuvių kalbos į kitas, ypač mažesnes, ne tokias populiarias kalbas, ir atvirkščiai.
Naudoja ir kitos šalys
Neretai mašininis vertimas pasitelkiamas ne tik kasdieniams, darbo ar pramogų tikslams, bet ir naudojamas esant didelės rizikos ar saugumo reikalaujančioms aplinkybėms, tokioms kaip sveikatos apsaugos institucijos, teismai, policija ir pan.
Pavyzdžiui, išaiškėjo, kad visai neseniai Australijos vyriausybės atstovai naudojosi mašininiu vertimu, komunikuodami su daugiakalbėmis Australijos bendruomenėmis didelės rizikos temomis, pavyzdžiui, apie COVID-19.
Visgi Australijoje greitai susivokta, kad tokia praktika gali pakirsti migrantų ir pabėgėlių pasitikėjimą vyriausybės gebėjimais valdyti krizę. Greitai ir viešai vieno iš ministrų pripažinta, kad automatizuoto vertimo paslaugos gali būti nekokybiškos, vertimas netikslus, o kartais net ir pavojingas, nes kai kuriose kalbose net ir nedidelė smulkmena – praleista raidė ar tarpas – gali duoti priešingą reikšmę tekste.
Nors tiksliai pasakyti sunku, tačiau, atlikę nemažai tyrimų su įvairių žanrų ir stilių tekstais, nustatėme, kad lietuvių–angų kalbų poroje mašininio vertimo tekstų kokybė akivaizdžiai geresnė.
Tačiau anglų–lietuvių kalbų vertimo procese „Google“ vertėjas sugeneruoja tik kiek daugiau nei 30 proc. taisyklingų sakinių, taip pat tik tada, kai tekstas yra nesudėtingas, pavyzdžiui, turistams skirtos frazės. Su kitomis kalbomis mašininio vertimo rezultatai ir išversto teksto kokybė yra dar prastesnė.
Pasikliauti mašininiu vertimu, komunikuojant ypač svarbiais ir jautriais klausimais su žmonėmis, patiriančiais fizines, socialines, psichologines ir emocines problemas, nėra nei etiška, nei saugu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
E. Lucasas: pavėluotas JAV pagalbos paketas Ukrainai turėtų išsklaidyti niūrią nuotaiką
Skleidžiasi pavasaris. Nusilpę Ukrainos gynėjai gaus dalį jiems reikalingos amunicijos. Nukentėję Ukrainos miestai turėtų gauti daugiau oro gynybos priemonių. JAV politinė sistema pagaliau, vėluodama pusę metų, pasiekė rezultatą, kurio norėjo d...
-
Willkommen in Litauen10
Vos Vyriausybė ir „Rheinmetall“ pasirašė ketinimų protokolą dėl amunicijos gamyklos Lietuvoje, jau tą pačią dieną ėmė tyliai mutuoti nepasitenkinimo erzelis. Kadangi gamyklą planuojama statyti ant Sveikatos mokslų universiteto v...
-
Kur eina karavanas?16
Dar neišsivadėjo keturių komunarų aura Ramybės parke – jau iš peties triūsia naujo paminklo statytojai. Nors sakoma, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, kauniečiai išdrįso: ne visi entuziastingai sutinka verslininko i...
-
Autoritarinis populizmas: kur slypi pavojai?11
1950-aisiais parama populistinėms jėgoms svyravo ties 10 proc., 2023 m. išaugo beveik iki 27 proc., rodo švedų analitinio centro TIMBRO ir Europos laisvosios rinkos analitinių centrų tinklo EPICENTER parengtas Autoritarinio populizmo indeksa...
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?5
Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse8
Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo3
Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9
Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1
Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi2
Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...