Ar jaunimo emigraciją sustabdys „Tautiška giesmė“ repo ritmu?

Valstybinis Lietuvos himnas mums linki būti vieningiems ("vienybė težydi"), tačiau tokie anaiptol nesame. Individualizmas, egoizmas ir materializmas, matyt neblogai įskiepytas sovietmečiu, dabar suvešėjo ir išsikerojo.

Akivaizdūs skirtumai

Iš vienos pusės, kaip ir nieko baisaus, vakarietiškos liberaliosios pasaulėžiūros pagrindas – individualizmas. O mes juk ir trokštame būti kuo vakarietiškesni. Tačiau yra taip, kad nuo seno labai vakarietiški, individualistai švedai ir norvegai staiga tampa labai bendruomeniški, kai reikia mokėti mokesčius. Ir kad ir kaip mums būtų keista, juos visi vieningai ir sąžiningai moka. Matyt todėl ir turi aukšto lygio medicininį aptarnavimą ir kokybišką švietimą.

Mes, lietuviai, vieningai stengiamės išsisukti nuo mokesčių, rasdami daugybę atseit objektyvių priežasčių savo pasiteisinimui, kodėl jų reikėtų stengtis mokėti mažiau ar dar geriau visai nemokėti (per dideli mokesčiai, per maži atlyginimai, blogos sąlygos verslui, valdžia vagia ir t.t., ir pan.), todėl, mano manymu, mes ir turime korupcija apraizgytą sveikatos apsaugos sistemą su "nemokamu" gydymu ir abejotinos kokybės švietimą.

Vienijanti idėja

Taip, vakarietiškos vertybės grįstos individualizmu, tačiau, didžiajam kaimynui žvanginant ginklais iš Rytų, terorizmui tiksint kaip uždelsto veikimo bombai, reikia pagalvoti ir apie tautą vienijančią idėją.

Šiaip jau, mano nuomone, auga puiki jaunoji karta, turinti laisvą dvasią, nebijanti išreikšti savo požiūrio ir įsitikinimų. Vaikai vis dažniau užleidžia vietą vyresnio amžiaus žmonėms troleibuse, jaunimas apskritai mandagesnis, šiltesnis nei sovietmečio morališkai sužalota karta. Viskas būtų gal ir neblogai, tačiau idėjos, galinčios suvienyti tautą, kol kas neturime.

Neturime todėl, kad nežinome, kokių tikslų siekti? Kažkada žinojome, kad norime laisvės ir nepriklausomybės. Susikibome vieningai rankomis Baltijos kelyje ir šį tikslą pasiekėme. Svajojome įstoti į NATO.

Kažką pasiekti

Puolėme į ES glėbį – mus priėmė išskėstomis rankomis ir dar šūsnį pinigų davė, milijardus paramos iš fondų. Sugebėjome juos panaudoti geriems tikslams, šia prasme pasirodėme šaunuoliais. Aišku, galėjome būti dar šaunesni, jei šias lėšas būtume investavę į inovatyvių technologijų plėtrą, o ne masiškai dėję naujas miestų ir miestelių šaligatvių trinkeles. Puiku, Telšių senamiesčio šaligatviai man dabar gražesni negu Paryžiaus, bet ką veikti toliau, ko siekti? Aišku, galime burnoti prieš Maskvą ir grūmoti kumščiais Kremliui, kaip dabar madinga. Priešo akivaizdoje susivienyti nesunku, nes suvoki, kad kitaip žūsi.

Tačiau, vienydamiesi negatyviu pagrindu, tikros vienybės nepasieksime. Dar atsižvelkime į tokį praktinį aspektą, kad rusų yra 150 mln., o mūsų jau nėra net 3 mln. Štai čia, mano nuomone, ir matyti naujas galimas vienybės tikslas: suremti pečius, kad tauta ne kažko pasiektų, didesnio BVP ar naujesnių automobilių, bet apskritai išliktų.

Ne tik maži atlyginimai

Politikai jau kuris laikas artikuliuoja tikslą sustabdyti jaunimo emigraciją, bet kaip tai padaryti – nežino. Emigraciją skatina ne tik maži atlyginimai ir didelės kainos Lietuvoje – nyksta pati tautinė tapatybė. Kaune dar galima matyti vieną kitą lietuvišką kavinės pavadinimą, Vilniuje – jau beveik ne.

Sovietai išėjo, įpročiai liko. Ir tai galima pastebėti ne tik versle, tačiau ir valstybinėse ar savivaldos institucijose.

Tiesa sakant, bala nematė tų kavinių, jos visų pirma skirtos turistams. Bet pažiūrėkime per komercines TV beveik kiekvieną dieną rodomus muzikinius projektus. Dominuoja tikrai ne lietuviškos dainos.

Aš ne už tai, kad visos muzikinės laidos būtų kaip "Duokim garo!" – ji skirta vyresniajai kartai ir tokia tegul lieka. Tautinei kultūrai reikia rasti modernią, jaunimui patrauklią formą.

Kažkada liaudies dainų atlikėja Veronika Povilionienė padainavo liaudišką dainą drauge su ŽAS ir jaunimui labai patiko. Gal pabandyti "Tautišką giesmę" užtraukti repo ritmu? Ne valstybinių ceremonijų metu, aišku.

Pabandyti galime, tačiau akivaizdu, kad vien moderniai skambančiomis tautiškomis dainomis nei tautinės dvasios, nei mūsų vienybės likučių neišsaugosime. Reikia naujai įvertinti žmonių tarpusavio socialinius santykius.

Žiūri kaip į vergą

Kai lietuvis darbdavys milijonierius liausis į samdomą darbuotoją žiūrėti kaip į vergą, o pradės vertinti kaip partnerį, galėsime auginti viltį, kad emigracija liausis.

Turiu pažįstamą jauną inžinierių, dirbantį Airijoje. Jis atsisakė grįžti į Lietuvą, nors čia jam siūlė vos ne didesnį atlyginimą, sakydamas: "Darbdavys airis kas rytą manęs šypsodamasis paklausia: kaip sekasi? Gal tai tik mandagi frazė, bet iš lietuvio viršininko esu sulaukęs tik burbtelėjimo "labas". Sovietmečiu buvo labai gajus anekdotinis posakis, labai tiksliai apibūdinantis tuomečio darbo santykius: "Tu viršininkas – aš kvailys, aš viršininkas – tu kvailys". Sovietai išėjo, įpročiai liko. Ir tai galima pastebėti ne tik versle, tačiau ir valstybinėse ar savivaldos institucijose.

Mano nuomone, čia ir yra esmė: lietuviškai bendravimo formai turėtume suteikti vakarietišką žmogiškųjų santykių turinį. Ir tada patys nesvajosime greičiau iš čia išvažiuoti, sulauksime grįžtančio jaunimo, kuris mums, dabartiniams keturiasdešimtmečiams ir penkiasdešimtmečiams uždirbs pensijas. Jaunąją tautos kartą suvienys pagarba jiems, o vyresniąją – ori senatvė, kurią laiduos jaunimo uždirbtos padorios pensijos.

Štai tokio naujo tikslo ir siūlau visiems kartu siekti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

pažųstamas

pažųstamas portretas
Ką šitas sukčius rašinėja,gėda Labanauskai!Pats būdamas nešvarus rašinėja,niekaip neprsimuša iki valdžios tada tai būtų reikalų.žinom šitą ''gerietį''iš arčiau,reikia geriau per kelis metrus aplenkti tokį...

O Viešpatie

O Viešpatie portretas
Amžinas kapitonas negali nekalbėti, tai yra nesireklamuoti-ARTĖJA RINKIMAI.Avijatorius,taksistas,mariakas,o dabar žemės ūkio specialistas,Kaip sakoma,devyni amatai,dešimtas badas.Taip susirūpinęs rašo,kad net viltis atsirado,kad pasiūlis,kaip sugrąžint į biudžetą pinigus už niekam nereikalingas jo sukurtas Kauno krovininę ir kitas prieplaukas

Tos problemos sprendimas seniai aišku.

Tos problemos sprendimas seniai aišku. portretas
Tik vis dar ieškoma siknoj smegenu ir apsimetama šanga:D./Cirkas./Vardinu:1.Algos atitinkančios ES algas;2.Socialinės(solidžios) garantijos;3.Normali, ginanti Lietuvos pilietį teisėtvarka ir teisėsauga.VISKAS.
VISI KOMENTARAI 18
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Pasiekėme brandą?
    Pasiekėme brandą?

    Ir ko čia dabar niekam nerūpi ta "Eurovizija", kurią vėl pelnytai prapylėme? O gal ir todėl, kad yra svarbesnių dalykų. Tarkim, balsavimas, kurio antrasis turas dar laukia. Ką pamatėme pirmajame. ...

    14
  • Neišnaudotos galimybės antikvariato rinkoje
    Neišnaudotos galimybės antikvariato rinkoje

    Lietuvoje yra nemažai stiprių savo žiniomis ir patirtimi žmonių, kurių hobis, o gal ir gyvenimo būdas yra kolekcionuoti antikvarinius ginklus. Beje, šis pomėgis taip pat yra gana didelių pajamų šaltinis. ...

    1
  • Blogiau nei mirtis šeimoje
    Blogiau nei mirtis šeimoje

    Angliakasiams pralaimėjus savo streiką, Margaret Hildos Thatcher (1925–2013) vykdomos reformos vis labiau ėmė įgauti pagreitį. Viena jų – privatizacija. ...

    3
  • V. Matijošaitis: apie tuščiavidurius „tyrimus“ ir tai, kam aš neparankus
    V. Matijošaitis: apie tuščiavidurius „tyrimus“ ir tai, kam aš neparankus

    Paskaičius paskutiniu metu pasirodžiusius „tyrimus“ susidaro vaizdas, kad Lietuva grįžo į sovietinius laikus ir verslo vystymas tapo nusikaltimu. Tuo pačiu kyla du svarbūs klausimai – kieno ausys kyšo už šito tuš...

    122
  • „Rytų partnerystės“ dešimtmetis – proga ne švęsti, o susimąstyti
    „Rytų partnerystės“ dešimtmetis – proga ne švęsti, o susimąstyti

    Praėjus dešimtmečiui nuo „Rytų partnerystės“ projekto įkūrimo, dėl ko galėtume švęsti? Armėnijoje stebima kukli, vidaus pastangomis pasiekta pažanga; Azerbaidžanas ir Baltarusija tebėra autokratijos; Gruzija žengia atgal...

    2
  • Rinkėjai niekada nejuokauja
    Rinkėjai niekada nejuokauja

    "Lietuva priešų neturi, ir mano svarbiausias politikos uždavinys – geri kaimynystės santykiai, jų plėtotė. Todėl Lietuvai skirti dideles lėšas kariniams tikslams yra (...) nereikalingas lėšų švaistymas." ...

    2
  • Rinkimai parodė geresnę visuomenės brandą
    Rinkimai parodė geresnę visuomenės brandą

    Rinkimai parodė geresnę visuomenės brandą. Atrodo, kad esame labiau pilietiški ir ne taip lengva mus suvedžioti. ...

    18
  • Nebekrūpčiojanti tauta
    Nebekrūpčiojanti tauta

    Vienas iš "Sofos lygos" politologų vakar bene taikliausiai apibūdino situaciją, kurią šiandien išgyvename. Kad ir kokias pasakas mums sektų apie mažų mokesčių ir didelių socialinių išmokų rojų, net jei sotus L...

    8
  • Porinkiminis trigrašis
    Porinkiminis trigrašis

    Dar truks laiko, kol ekspertai detaliai išnagrinės rinkimų rezultatus, tad pasinaudosiu progą pasidalyti kai kuriomis mintimis. ...

    5
  • Dešinėjanti Lietuva arba ko tikėtis antrame ture?
    Dešinėjanti Lietuva arba ko tikėtis antrame ture?

    Sociologinės apklausos pirmą kartą gali švęsti pergalę. Tuo tarpu politinės dešinės atstovai atgauna jėgas didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir tai greičiausiai bus ryškiausia tendencija per ateinančius Europos Parlamento ir kit...

    2
Daugiau straipsnių