Ar gerovę Palangoje kurti turi teisę tik privatus verslas?

Iš esmės, tai nebūtų jokia katastrofa – baseinas iš Palangos niekur nedings, jis Palangoje veiktų ir toliau. Stovėtų kur stovėjęs ir toliau priiminėtų lankytojus. Tačiau tuomet palangiškiai ir jų išrinkti atstovai miesto taryboje nebeturėtų jokios įtakos nei baseino darbo laikui, nei teikiamų paslaugų kainoms, nei paslaugų kokybei.

Dabar nemokamai vaikus mokydamas plaukti ir palangiškiams, senjorams, vaikams, neįgaliesiems teikdamas dideles nuolaidas baseinas išsilaiko pats, o štai prie baseino vairo stojus privačiam verslininkui, už mokinių nemokamas plaukimo paslaugas greičiausiai tektų mokėti iš miesto biudžeto.

Verslininkų noras užsidirbti ir pats privatus verslas nėra joks blogis. Blogai, kai pelnas bus auginamas viešųjų paslaugų sąskaita. Katastrofa yra mūsų valstybėje vykdoma tokia neteisybė, kai prisidengiant konkurencija atiminėjamas už visuomenės lėšas pastatytas turtas ir jo valdymas perduodamas pelno siekiančiam privačiam verslui.

Konkurencijos taryba mums sako, kad savivaldybė negali vienašališkai nuspręsti, kas valdys jos pačios pasistatytą turtą, ir negali pavesti jį valdyti savo įmonei be konkurso.

Katastrofa yra mūsų valstybėje vykdoma tokia neteisybė, kai prisidengiant konkurencija atiminėjamas už visuomenės lėšas pastatytas turtas ir jo valdymas perduodamas pelno siekiančiam privačiam verslui.

Konkurencijos taryba mus ragina įvertinti, ar rinkoje yra privačių verslo subjektų, kurie galėtų pretenduoti valdyti šią infrastruktūrą. Infrastruktūrą, į kurią Palangos savivaldybė investavo per 3 mln. eurų miesto biudžeto, taigi – visų Palangos gyventojų lėšų. Konkurencingos procedūros metu savivaldybė esą galėtų pasitikrinti, kokią nuomos kainą ir kokias papildomas nemokamas paslaugas tie rinkos dalyviai pasiūlytų, kiek jie sutiktų investuoti į savivaldybės turto išlaikymą ir jo plėtrą.

Anot Konkurencijos tarybos, savivaldybės įmonės taip pat gali konkuruoti su privataus verslo atstovais ir konkurencingos procedūros metu įsivertinti, ar jos yra finansiškai pajėgios užtikrinti paslaugų teikimą, o savivaldybė, pasvėrusi visus pasiūlymus, turėtų galimybę pasirinkti finansiškai patraukliausią variantą.

Šiuo metu Palangos baseine yra sudaromos išskirtinės sąlygos socialiai pažeidžiamų asmenų grupėms, kurioms savivaldybė tikslingai per kainodarą siekia sukurti galimybę pasinaudoti baseino paslaugomis. Pavyzdžiui, kiekvieną savaitę Palangos miesto baseine nemokamai apsilanko 996 Palangos miesto vaikai, kuriuos plaukti moko kvalifikuoti treneriai. Tuo tarpu standartinės paslaugos kitoms asmenų grupėms yra teikiamos įprasta rinkoje kaina. Tokiu būdu, t. y., kai kainodara priderinama tiek prie specifinių grupių, tiek ir prie įprastų rinkos sąlygų, paliekama galimybė sąžiningai konkurencijai ir sudaromos sąlygos į rinką norintiems įeiti ir analogiškas paslaugas teikti privatiems subjektams.

Beje, verslininkų iniciatyvų pastatyti Palangoje baseiną savivaldybė laukė 15 metų. Ne tik laukė – potencialiems baseino statytojams netgi siūlė mokesčių lengvatas.  Tačiau norinčiųjų investuoti milijonus į viešąją infrastruktūrą taip ir neatsirado.  Tad baseiną savivaldybei teko pastatyti pačiai. O juk šias lėšas buvo galima panaudoti ir kitiems miestiečiams ne mažiau svarbiems projektams finansuoti…

Dabar, kai baseinas jau pastatytas, suinteresuoti privataus verslo subjektai Konkurencijos tarybai visiškai nepagrįstai skundžiasi, neva nustatyti kainų skirtumai specifinėms asmenų grupėms yra padengiami iš visų mokesčių mokėtojų pinigų. Tačiau akivaizdu, kad pateikiant tokio pobūdžio teiginius vėlgi yra visiškai neįsigilinama į realią situaciją ir neįvertinami konkretūs faktai. Palangos miesto savivaldybė neskiria jokio finansavimo Palangos miesto baseiną valdančiai VšĮ „Palangos investicijų valdymas“.

Taigi Palangai nieko nereikia įsivertinti – baseinas sėkmingai veikia nuo kovo mėnesio ir jokių savivaldybės biudžeto dotacijų ar subsidijų nereikalauja net ir pasibaigus vasaros sezonui, kai baseino paslaugomis daugiausiai naudojasi palangiškiai ir aplinkinių rajonų gyventojai.

Ir privačiam verslui perdavus turtą investuoti nieko nereikėtų – baseinas pastatytas, pilnai įrengtas, o jei ko papildomai ir prireikia, nuperka pats baseino valdytojas – savivaldybės viešoji įstaiga „Palangos investicijų valdymas“.

Ir kalbėti apie finansiškai patraukliausią variantą nereikia – Palangos baseino paslaugų kainos yra mažiausios regione. Ženkliai sumažinti privatus verslas visvien jų negalėtų, nes tuomet baseino išlaikymas taptų nuostolingas.

Konkurencijos taryba gudrauja teigdama, kad taip atkakliai peršamoje konkurencingoje procedūroje galėtų dalyvauti ir savivaldybės įmonė. Nejaugi?

Palangos savivaldybės įsteigta bendrovė kartą jau pamėgino dalyvauti Koncertų salės koncesijos konkurso procedūroje. Tačiau vienos iš koncesijos siekusios privačios įmonės iš karto buvome apskųsti teismui įrodinėjant, kad savivaldybės įmonė negali dalyvauti tos pačios savivaldybės skelbiamame konkurse, nes taip, esą, pažeidžiamas lygiateisiškumo principas, savivaldybės įmonė, konkuruodama su privačiomis, naudosis išskirtinėmis sąlygomis.

Teismui buvo teigiama, kad koncesija – viena iš viešojo ir privataus sektorių partnerystės formų, todėl savivaldybės įmonė joje dalyvauti negali, nes taip nebus užtikrinta sąžininga konkurencija.

Atsižvelgęs į šiuos motyvus teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė konkursą. Tuomet dėl Koncertų salės operatoriaus parinkimo griežtų terminų spaudžiama Palangos savivaldybės kontroliuojama bendrovė iš konkurso pasitraukė.

Remiantis šia patirtimi, galima teigti, kad ir paskelbus konkursą dėl baseino operatoriaus savivaldybės įmonė vargu ar galėtų varžytis, nes, pasinaudodami tais pačiais argumentais, privatūs konkurentai pasistengtų pašalinti savivaldybės įmonę iš konkurso.

Valstybės ir savivaldybės sukurto turto perdavimas privačiam verslui koncesijos būdu yra suprantamas ir pateisinamas, kai koncesininkas prisideda prie šio turto sukūrimo. Taip atsitiko su Nemirsetos kempingu, pastatytu visuomeninėmis lėšomis, kurio operatorius nemažas lėšas investavo į trečiąjį kempingo plėtros etapą – pastatė poilsio namelius, o visas kompleksas po 25 metų bus sugrąžintas savivaldybei.

Privatus verslas valdo ir Koncertų salę, nes pramoginių renginių ir komercinių koncertų organizavimas nėra savivaldos funkcija ir gyventojams savivaldybės būtina teikti viešoji paslauga.

Tačiau savivaldybė privalo rūpintis savo miesto vaikų mokymu plaukti, jaunųjų sportininkų ugdymu, gyventojų sveikatinimu, todėl pastatytas baseinas Palangai yra būtinas šioms viešosioms paslaugoms vykdyti.

Ar Palangos baseiną besiveržiantis perimti privatus verslas savo pajamų sąskaita nemokamai mokys vaikus plaukti? Ar suteiks galimybę nemokamai treniruotis mūsų miesto jauniesiems sportininkams? Ar suteiks tokias nuolaidas Palangos gyventojams, senjorams, vaikams, neįgaliesiems, kokias pagal miesto Tarybos nustatytas kainas dabar teikia pelno nesiekianti viešoji įstaiga „Palangos investicijų valdymas“? O gal baseiną perimantis privatus verslas investuos į šio komplekso plėtrą?

Jei visa tai ir įvyktų, tai greičiausiai būtų daroma ženkliai padidintos baseino paslaugų kainos sąskaita. Nes privataus verslo tikslas – pelnas, o savivaldybės – savo gyventojų viešųjų interesų tenkinimas.

Todėl esminis klausimas – ar bus užtikrinta konkurencija, jei mes vienintelį ir išskirtinį objektą, kurio kito tokio Palangoje nėra ir greičiausiai artimiausiu metu neatsiras, perduosime vienam verslo subjektui, be jokių skrupulų siekiančiam pelno ir tik pelno? O jei šis verslo subjektas dar bus tas pats arba netiesiogiai susijęs su kitų baseinų privačiais valdytojais? Ar galime likti tikri, kad viešųjų paslaugų teikimo nepatikėsime monopolininkams? Tokiu būdu, kainas jie galėtų nustatyti kokias tik nori – lankytojai neturėtų kur dėtis, nes perdavus Palangos baseiną privatininkams, savivaldybė nebeturėtų jokios įtakos nustatant paslaugų kainas.

Kaip galvojate, ar Konkurencijos taryba, šiandien vertindama savais kriterijais, matys būtent tokiame kontekste konkurencijos stoką? Kažkodėl nuojauta kužda, kad jokiu būdu – ne! Ar neatsitiks taip, kad, prisidengiant konkurencijos skatinimu, bus atiminėjamas už visuomenės lėšas pastatytas turtas ir jo valdymas perduodamas pelno siekiančiam privačiam verslui?

Gerai, kad mūsų argumentus suprato šalies Vyriausybė, parengusi įstatymų pataisas, kurios numato galimybę savivaldybėms su savo turtu tvarkytis savarankiškai taip kaip ir numatyta mūsų Konstitucijos 120 str. Šiuos pasikeitimus palaiko Lietuvos savivaldybių asociacija, Seimo nariai gyventojų priešpriešoje su privačiu verslu mūsų argumentus išgirdo ir Prezidentūra.

Tikėkimės, kad gerovės valstybę sukursime ne tik verslininkams, bet ir visiems Lietuvos gyventojams.