Apsimestinis solidarumas: kodėl verslo lyderius baudžia už gerą darbą?

Pandemija tiesiogiai pavojinga Lietuvos žmonių sveikatai, bet ne tik tai. Tai pavojus ir visam šalies tvarumui, nes suparalyžiavus švietimą, sveikatos apsaugą ir ekonominį gyvenimą, kertama per valstybės buvimo priežastis. Esu nusivylęs ne Vyriausybės teisingumo samprata, bet ir veiksmų logika. Nesutinku, kai dėl tikslų siekimo naudojamos priemonės diskriminuoja atskiras visuomenės grupes, o sprendimai priimami pagal labiausiai rėkiančius.

Taip, Vyriausybė turi teisę riboti ekonominę veiklą siekiant suvaldyti pandemiją, tačiau tai turi būti padaryta sukuriant visiems vienodas galimybes veikti apribotomis sąlygomis.

Leista prekyba maisto prekėmis. "Senukai", "Ikea", "Depo", "Moki-Veži", "Topocentras" negali pardavinėti savo prekių, o "Maxima", "Lidl", "Rimi", "Iki" gali prekiauti ne tik maistu, bet ir statybos bei remonto prekėmis, avalyne, baldais, televizoriais, viskuo. Ar čia sąžininga, vienoda konkurencija?

Kodėl mums jau 30 metų lojalūs pirkėjai turi būti Vyriausybės atiduoti mūsų konkurentams? Kodėl laisvinant prekybą gali veikti 300 kv. m parduotuvė, o didesnis formatas negali veikti atitvėręs 300 kv. m? Kodėl, kaip kokiais rusų laikais, reikia kombinuoti apsimetant vienokiu ar kitokiu, kaip kad pirmadienį paskelbė "Moki-Veži" atidaranti savo parduotuves, o "Senukams" "ministerija" laišku išaiškino, kad didesnių kaip 300 kv.m parduotuvių atidaryti negalima.

Palaikau, kad suteikiamos galimybės veikti savarankiškai dirbantiems kirpyklose, masažo salonuose, smulkiajai prekybai, užtikrinant apsaugos priemones. Mano nuomone, žymiai efektyviau yra taikyti apsaugos priemones, negu drausti veiklą apskritai.

Mano nuomone, žymiai efektyviau yra taikyti apsaugos priemones, negu drausti veiklą apskritai.

"COVID-19 ir kitos infekcijos yra nauja realybė, prie kurios reikia prisitaikyti. "Senukai" ir asocijuotos verslo organizacijos ne kartą siūlė diegti modernias skaitmenines technologijas, leidžiančias reguliuoti ir kontroliuoti faktinius pirkėjų srautus ir socialinius atstumus. Siūlau leisti verslo subjektams veikti įsidiegus tokias priemones arba įsigyti tokias priemones centralizuotai.

Nesuprantu logikos nustatant mokestinės ir kitos finansinės pagalbos tvarką verslo subjektams. Jeigu verslo subjektas veikia sumaniai krizės atveju ir kompensuoja netektis savo sprendimais dar prieš pandemiją ir jos metu, toks verslo subjektas bus diskriminuojamas ir pagalba jam nebus suteikta. O daugybė netvarių verslų, kurie sunkiai vertėsi ir prieš pandemiją, bus gaivinami, taip kuriant naujus verslo zombius.

Taip, "Senukai" greitai įdiegė e.prekybą, veikdami kartu su tiekėjais subalansavo prekių ir pinigų srautus, pasiūlė pirkėjams lanksčias prekybos ir atsiskaitymo formas, mobilizavo akcininkų kapitalą. Taip, mes pernai padidinome savo apyvartą 11,7 proc., taip, mes beveik 4 proc. išauginome išmokėto darbo užmokesčio išlaidas, bet pernai ir valstybei sumokėjome 10,4 proc. daugiau, t.y. beveik 84 mln. eurų. Per 2010–2020 m. "Senukai" sumokėjo beveik 700 mln. eurų įvairių mokesčių valstybei, 260 mln. eurų darbo užmokesčio darbuotojams, 97 mln. eurų akcininkams dividendais, kitaip tariant, valstybei teko 66 proc., darbuotojams išmokėta 24,5 proc. ir 9 proc. teko akcininkams.

Valstybė šiandien gali pigiai ir gausiai pasiskolinti, o iniciatyvos palankiai skolinti verslui yra dantų užkalbėjimas. Tai kodėl "Senukai", paprašę leisti susimokėti 2021 m. mokesčius su atidėjimu, gauna atsakymus – jūs gerai tvarkotės, jums nepriklauso, kai pasiskolinsite iš banko ir sąskaitoje nebeturėsite lėšų, spręsime, kaip jums padėti.

Kodėl valstybės solidarumą su verslu suprantame tik kaip solidarumą su prasčiau besitvarkančiais?  Čia ne solidarumas, o verslo lyderių baudimas už gerą darbą. "Senukų" įmonėse dirba 3,5 tūkst. darbuotojų, frančizės įmonėse – dar tūkstantis, vien Lietuvoje 557 tiekėjai. Tai ekosistema, kuri užtikrina daugiau kaip 10 tūkst. asmenų pajamas. Kodėl šie žmonės turi būti diskriminuojami valstybės pagalbos atžvilgiu? O pagalbą aš suprantu ne kaip kokias nors negrąžinamas kompensacijas, pagalba šiandien – tai paprasčiausias Vyriausybės sprendimas: visiems šalyje leidžiame dirbti vienodomis sąlygomis, su visais reiškiame vienodą solidarumą. Gal ir mūsų vadovai galėtų pasekti kanclerės A.Merkel pavyzdžiu: "Wir lassen Unternehmen und Selbststandige nicht allein". ("Nepaliksime nei įmonių, nei savarankiškai dirbančių vienų.")



NAUJAUSI KOMENTARAI

Hmmm

Hmmm portretas
Ką Senukai gamina? Kupy-proday?

Atsakymas į visus "kodėl"

Atsakymas į visus "kodėl" portretas
Todėl kad Lietuvą valdo 75 metams įslaptinti pagal Stalino instrukciją.

Kaunietė

Kaunietė portretas
...nu jau tik tegul neverkia, lėktuvą tegul parduoda....
VISI KOMENTARAI 7

Galerijos

  • Po Sibirą – be vadovo
    Po Sibirą – be vadovo

    Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...

  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    9
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    1
  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    2
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
  • Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs
    Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs

    Pirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...

  • Šašo krapštymas
    Šašo krapštymas

    Virtualios realybės filmą „Angelų takais“, leidžiantį persikelti į M. K Čiurlionio paveikslus, pamatė 300 tūkst. žmonių. Įsitikinę jo terapine galia, filmo kūrėjai nutarė parodyti jį kalėjime. Visų mačiusiųjų įspūdžiai pana...

    6
Daugiau straipsnių