Apie šviesuolius pedagogus Naginskus

Štai trumpas pasakojimas apie gerokai žiniasklaidos primirštą mokytojų Naginskų šeimą. Juolab, kad šie metai – sukaktis; prieš 125 metus gimė Stasys Naginskas, jo gimtinė – Bružių kaimas Smilgių valsčiuje beveik pačiame Lietuvos viduryje.

Iš vienuolikos vaikų šeimos tėveliai jį vienintelį ryžosi leisti į mokslus. Matyt, matė ir suprato jo nepaprastą alkį mokslo žinioms. Besimokydamas Panevėžio realinėje mokykloje Stasys jau ėmė reikštis kultūrinėje veikloje: siuntė savo pirmuosius straipsnelius, eilėraščius į leidinius „Aušrinė“ ir „Viltis“. 1911 m. S. Naginskas įstojo į Maskvos geodezijos institutą, specialybę rinkdamasis ne tiek širdies balso vedinas, kiek lėšų studijoms ir pragyvenimui jų metu stokodamas, mat technikos specialybių studentai tuomet galėjo tikėtis nemenkų stipendijų.

Tačiau humanitariniai polinkiai nedavė ramybės – mokydamasis Maskvoje Stasys lankė ir žymių kalbotyros mokslininkų paskaitas, bendravo su iškiliaisiais lietuvių kalbininkais Jonu Jablonskiu, Kazimieru Būga. Tiksliųjų mokslų studijų taip ir nebaigė, nes pradėjo dirbti „Aušrinės“ redakcijoje. Ši žurnalą leido Maskvoje studijuojantys lietuviai labai kilniais tikslais – siekdami auginti lietuviškąją inteligentiją, pajėgią nulemti tautos ateitį.

1917 m. S. Naginskas su ekonomistu Petru Šalčiumi ir Draugijos užsienio lietuviams remti pirmininku Rapolu Skipičiumi redagavo žurnalą, kurio tikslas buvo tautiečius vienyti ir šviesti – „Santarą“. Tai mūsų moderniosios kultūros daigų auginimo metas. S. Naginskas parašė straipsnių apie Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybą, išvertė Jurgio Baltrušaičio eilių, parengė spaudai Zigmo Gaidamavičiaus-Gėlės poezijos knygą. Taip pat padėjo K. Būgai išleisti Jono Juškos žodyną, jame tikslino lietuviškuosius technikos mokslų terminus. Aktyviai jo dalyvauta ir kultūrinėje lietuvių veikloje: kas mėnesį rengdavo literatūrinius vakarėlius, režisuodavo vaidinimus.

Grįžęs po Rusijoje įvykusio bolševikinio perversmo į Lietuvą, S. Naginskas apsigyveno Vilniuje. Čia jam buvo patikėtos labai svarbios Jono Basanavičiaus įkurtos Lietuvių mokslo draugijos sekretoriaus pareigos. Dažname lietuviškosios periodikos leidinyje - „Lietuvos žiniose“, „Literatūros naujienose“, „Ryte“, „Tautos mokykloje“, „Naujojoje Romuvoje“ – ėmė rodytis jo straipsniai aktualiausiais lietuvybės klausimais. Pasirašyti būdavo įvairiais slapyvardžiais Stasys Pumpuras, Simas Stūra, Nagas Stajė, Nagmantas S., Seniukas A., Skųstasai, Stasys, Simas ir kitais...

1919 m. S. Naginskas pradėjo mokytojauti pirmojoje lietuviškoje gimnazijoje, kuri vėliau buvo pavadinta Vytauto Didžiojo vardu. Mokiniams išvertė Williamo Shakespeare‘o, Henry Wadswortho Longfellowo, Adomo Mickevičiaus, Jankos Kupalos kūrinių. Tačiau prasidėjus okupacinės lenkų valdžios priekabiams 1922 m. išvyko iš Vilniaus į žmonos Adelės Diržytės gimtinę.