- Valentinas Beržiūnas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Valentinas Beržiūnas
2017 m. gruodį emigruojančių iš Lietuvos gyventojų skaičius buvo mažesnis nei imigravusių. Juodžiausi emigracijos laikai jau yra praeityje. Galbūt. Tik kas iš to?
Emigracija iš Lietuvos mažėja, bet tai nėra šalies ekonomikos augimo ar bendrai valstybės ekonominio išsivystymo padarinys. Tiesiog natūraliai mažėja žmogiškieji ištekliai – nuo 1990 m. Lietuva ne tik neteko jau beveik 1 mln. gyventojų, bet ir vaikų po nepriklausomybės šalyje gimsta gerokai mažiau. Negali emigrantų upė amžinai būti srauni. Nieko stebėtino, kad ateityje matysime gerokai mažesnius emigracijos rodiklius, nei matėme pernai, kai iš Lietuvos išvažiavo daugiau nei 50 tūkst. žmonių.
Vertėtų rūpintis net ne emigracija, o likusiaisiais Lietuvoje. Konkrečiau, kiek šalies gyventojų yra senjorai, kiek moksleiviai ar studentai, kiek dirba valstybiniame sektoriuje ir t.t. Kitaip tariant, koks Lietuvoje yra santykis tarp žmonių, kuriuos reikia išlaikyti, ir tų, kurie išlaiko.
Kalbų, kad po dešimtmečio ar kelių Lietuvoje gyvens daugiau nei 3 mln., jau girdėjome. Apie tai, regis, kadaise užsiminęs buvęs premjeras Algirdas Butkevičius. Vis dėlto yra tam tikri ekonominiai dėsniai, su kuriais, nekeičiant ekonominės struktūros, nepakovosi. Pusiau periferijos statusą turinčios (iki galo neišsivysčiusios) valstybės, tokios kaip Lietuva, buvo, yra ir, tikėtina, bus žmogiškųjų bei kitų išteklių tiekėjos išsivysčiusioms (branduolio) valstybėms. Kadangi branduolio valstybės kuria ir gamina aukštos pridėtinės vertės produkciją (pavyzdžiui, aukštųjų technologijų), o ši produkcija yra brangi, tai ir jų gyventojai uždirba daug. Pusiau periferijos statusas reiškia, kad valstybė daugiausia pagamina ir parduoda pigią pramoninę bei žemės ūkio produkciją ar žaliavas, o iš branduolio importuoja aukštųjų technologijų pramoninę produkciją. Šis netolygumas nulemia ne tik žemus atlyginimus ir dideles kainas (pusiau periferijoje), bet ir natūralią gyventojų emigraciją į branduolio šalis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Maitinimo sektoriaus darbuotoj...
-
G. Landsbergis susitiko su Eur...
-
LKL: Vilniaus „Rytas“ – ...
-
Kauno gėlynai...
-
Medininkų pasienio punkte kil...
-
Laisvės alėjos muštynių by...
-
Sveikatos priežiūros darbuo...
-
100 dienų iki Paryžiaus vasa...
-
Baisogala ir jos apylinkės, k...
-
Vilniaus televizijos bokšte p...
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?2Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Po Sibirą – be vadovo2Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvojeGeležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...
-
Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigsPirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...
