Apie Aistes ir Martynus

Yra toks senas anekdotas apie vyruką, apsimetusį paslaptis ir troškimus kiaurai matančiu aiškiaregiu. Viskas, ką jam reikėjo padaryti, – tai dešimt minučių autobuse pasiklausyti bendrakeleivės, telefonu kalbėjusios su bičiule. Panašiai nutiko ir man, kai prieš gerą mėnesį sėdėjau gan viešoje vietoje ir ne savo noru klausiausi svetimo pašnekesio. Viena mergina labai garsiai pasakojo kitai apie trečią – draugę, beviltiškai trokštančią ištekėti. Visai nereikia turėti magiškų galių, kad suvoktum – nors pati situacija palyginti vadovėlinė, vargu ar su tokiu požiūriu toli nuvažiuosi.

Nugirstoji istorija skambėjo maždaug taip: toji apkalbama mergina, pavadinkim ją Aiste, jau kelerius metus draugauja su vaikinu, tebūnie Martynu. Visai neseniai susižadėjo dar viena jų draugė, o va Aistei Martynas kaip nesiperša, taip nesiperša. Martynui nemažai spaudimo iš širdies draugės tenka atlaikyti, nes jai tas išsvajotasis žiedas – tiesiog gyvybiškai būtinas. Pats Martynas draugams prasitarė, kad pirštis bijo. Pirmiausia dėl to, kad kai sugalvos brangioji vestuvių šventės planą, šis kainuos tiek, kiek pradinis įnašas už 100 kv. m butą miesto centre. Ir mokėti už viską tektų, teisingai, "tau, Martynai".

Tada tik pakrizenau į kumštį, bet ilgokai toji istorija iš atminties nedyla. Visų pirma, niekaip negaliu suprasti, kaip du žmonės, keletą metų gyvenantys kartu, neranda progos ar drąsos atvirai vienas kitam pasakyti: "Jei jau išties planuojame ateitį kartu, geriau jausčiausi, jei savo įsipareigojimus įteisintume" arba "Žinai, man atrodo, mažų mažiausiai kvaila imti paskolą dėl šventės, truksiančios vieną vakarą". Jei tavo žmogus ne idiotas, turėtų išgirsti ir padaryti išvadas. Tik gal bėda ta, kad tų išvadų ir bijome?

Vadinkite mane senamadiška, bet, mano galva, santuoka – ne koks iPhone, kurį visos draugės jau spėjo nusipirkti, tai dabar ir tau reikia.

Kažkada kunigas Ričardas Doveika samprotavo, jog šiandien vestuvės užgožė santuoką. Sunku su juo nesutikti, ypač kai pagrindiniu akstinu ištekėti tampa draugių baltomis suknelėmis vaizdiniai ar į nugarą kvėpuojantis trisdešimtas gimtadienis. Kartais net prieinama iki tokių tragikomiškų atvejų, kai desperacija priverčia elgtis kvailai, pavyzdžiui, nusprendžiama: "turiu ištekėti per trejus metus", o tada imamasi ieškoti jaunikio.

Vadinkite mane senamadiška, bet, mano galva, santuoka – ne koks iPhone, kurį visos draugės jau spėjo nusipirkti, tai dabar ir tau reikia. Tuoktis reikėtų dėl to, jog jautiesi pagaliau suradęs tą, su kuriuo nuoširdžiai trokšti būti, kad ir kaip banaliai skamba, ir džiaugsme, ir varge. Tą, kuriuo besąlygiškai pasitiki ir su kuriuo būdamas jauti, jog tampi geresniu žmogumi. Ir, man atrodo, jei pasiseka tokį žmogų rasti (ir tokiu žmogumi būti kitam), svarbiausia, kad tvirtai laikydamas už rankos jis kartu eitų per gyvenimą. Jei gali sau leisti ir to nori – tebūnie Manto Petruškevičiaus kurtos gėlių kompozicijos ir didžiulis prabangus dvaras. Bet tai viso labo nebūtinos detalės didelės meilės fone. Kaip, beje, ir pačios vestuvės.

Apskritai keistoka, kad nors dabartiniais laikais netekėjusių trisdešimtmečių pirštais jau niekas nebado ir senmergėmis garsiai nevadina, daugeliui merginų vedybos skamba kaip saugumo sinonimas. Tarsi, kaip tose pasakose, ištekėsi ir iškart baigsis visos bėdos, gyvensi "ilgai ir laimingai". Tik realybė ir skyrybų statistika, deja, byloja priešingai. Jau nekalbu apie tuos atvejus, kai žiedas ant piršto neapsaugo nuo agresijos ar lakstymo po svetimus guolius. Dažnai jau įteisinus savo santykius, su laiku nublanksta pirminės cheminės reakcijos ir nutinka "gyvenimas". O santuoka yra pažadas, kad net ir per didžiules audras stengsiesi likti drauge ir vienas kitą saugoti.

Gražu, kai besituokiančios poros iš tiesų tiki, jog pavyks. Dar nuostabiau, kai po keliasdešimt metų pažvelgę atgal gali pasidžiaugti, kad pavyko. Tačiau, žinote, man regis svarbiausia, kad žengti prie altoriaus norėtų abudu. Ir dėl teisingų priežasčių. Nes galima dviese nugyventi ilgą ir gražų gyvenimą turint skirtingas pavardes. Užtat, jei šeima kuriama su mintimi: "Na štai, darau, kaip ji norėjo, gal dabar jau man duos ramybę" ir "Pagaliau jį prispaudžiau, kokia aš gudruolė!", tai jokia čia šeima. Nes šeimos pamatas – meilė. O meilėje nėra vietos manipuliacijoms ir prievartai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Mi

Mi portretas
Tuokites kol jauni ir laukite vaiku-tai vienintelis dzeugsmo sltinis.Praradau pirma dukra, susilaukem antros, tada praradau zmona , nama kuris buvo uosvienes vardu, bet islaikiau santikius su dukra-tai svarbiausia mano gyvenime! Jai netureciau dukters- tur, but manes jau nebutu.

Azuolas

Azuolas   portretas
Aciu uz grazu straipsni.Pagarbiai.

Anonimas

Anonimas portretas
Gal tu , Nikolete, nerašinėk tų tuštybių. Palauk kokia 20 metelių. O tai pasidarysi panaši į Užkalnį...
VISI KOMENTARAI 9
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Dievo Motinos šventė – Žolinė
    Dievo Motinos šventė – Žolinė

    Kai Lietuvos darželiai pražysta gražiausiomis gėlėmis, sodai linksta nuo vaisių gausybės, rugpjūčio 15-ąją švenčiame Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų iškilmę, Žolinę. ...

    11
  • Antoškos ir trali vali
    Antoškos ir trali vali

    Besivejantieji ilgojo Žolinės savaitgalio traukinį šaukia SOS – gal turite kokią nakvynės vietą prie jūros? „Booking“ iššluotas, o likučiai jame panašūs į kliedesius. Šį šeštadienį ...

    14
  • Dilema: kaip jaustis saugiai, vykstant kibernetinėms atakoms?
    Dilema: kaip jaustis saugiai, vykstant kibernetinėms atakoms?

    DESI indeksas rodo, kad keturi iš dešimties suaugusiųjų stokoja skaitmeninių įgūdžių ir tai gali būti panaudota prieš mus pačius. Padaugėjus kibernetinių nusikaltimų, siejamų su Rusijos atakomis, ypač svarbu žinoti, kaip kib...

  • Pinigų kapšai
    Pinigų kapšai

    Futbolo padangėje viskas atrodo pernelyg nuspėjama. Europos stadionuose karaliauja Madrido „Real“, į sezono trofėjų kolekciją pasiglemžęs ir UEFA Supertaurę. Tačiau šiandien jau visu 100 proc. prasidedantis didžiųjų Europos lyg...

  • Alternatyvos besišypsančių saulučių šviesoje
    Alternatyvos besišypsančių saulučių šviesoje

    Skaityti, rašyti, skaičiuoti keturių aritmetikos veiksmų ribose moki ir gana. Įvertinimas – trys besišypsančios saulutės. Gauni spalvingą brandos atestatą, ir viskas. O toliau gyvenimas kaip Maksimo Gorkio trilogijoje „Mano un...

    1
  • Kur eini, Lietuvos švietime?
    Kur eini, Lietuvos švietime?

    Artėja rugsėjo 1-oji ir vėl kirba klausimas, kaip spręsime švietimo klausimus naujais mokslo metais. 2022 mokslo metų brandos egzaminų sesija pagarsėjo 35 proc. matematikos egzamino neišlaikiusių abiturientų antirekordu. Išimtis t...

    5
  • Gal Vovočka – ukrainietis?
    Gal Vovočka – ukrainietis?

    Ukraina – 2022 metų kelrodė žvaigždė. Viskas, ką daro ukrainiečiai, vertinama pozityviai, o kiekvienas ydingas atvejis pateisinamas, jeigu į jį kaip nors yra įsivėlusių Ukrainos žmonių. Net kai kurie pokštą "rusai puola" k...

  • „Jaunimo linijos“ psichologas: atostogos yra būtinos
    „Jaunimo linijos“ psichologas: atostogos yra būtinos

    Artėjant paskutiniam ilgajam vasaros savaitgaliui, o ir pačiai vasarai ritantis į pabaigą, daugelis žmonių atostogauja, dar planuoja atostogas arba jau skaičiuoja buvusių atostogų prisiminimus. Tačiau yra žmonių, kurie visai nepoilsiauja, sakydami,...

    1
  • Gulbių ežero pliusai
    Gulbių ežero pliusai

    Ne kiekvienas vanagas – vandens paukštis, o jei dar ežeras (kad ir užšalęs) visai šalia mūšio lauko, nieko gero nelauk. ...

  • Užtvankas remontuoti ar griauti?
    Užtvankas remontuoti ar griauti?

    Lietuvoje yra daugiau nei 1,2 tūkst. užtvankų. Kone pusė jų yra blogos ar net avarinės būklės ir daro didelę žalą aplinkai. Pavyzdžiui, griūvanti Kruosto užtvanka Kėdainių rajone ar Bartkuškio užtvanka Širvintų rajone. Jeigu kie...

    2
Daugiau straipsnių