Apie Aistes ir Martynus

Yra toks senas anekdotas apie vyruką, apsimetusį paslaptis ir troškimus kiaurai matančiu aiškiaregiu. Viskas, ką jam reikėjo padaryti, – tai dešimt minučių autobuse pasiklausyti bendrakeleivės, telefonu kalbėjusios su bičiule. Panašiai nutiko ir man, kai prieš gerą mėnesį sėdėjau gan viešoje vietoje ir ne savo noru klausiausi svetimo pašnekesio. Viena mergina labai garsiai pasakojo kitai apie trečią – draugę, beviltiškai trokštančią ištekėti. Visai nereikia turėti magiškų galių, kad suvoktum – nors pati situacija palyginti vadovėlinė, vargu ar su tokiu požiūriu toli nuvažiuosi.

Nugirstoji istorija skambėjo maždaug taip: toji apkalbama mergina, pavadinkim ją Aiste, jau kelerius metus draugauja su vaikinu, tebūnie Martynu. Visai neseniai susižadėjo dar viena jų draugė, o va Aistei Martynas kaip nesiperša, taip nesiperša. Martynui nemažai spaudimo iš širdies draugės tenka atlaikyti, nes jai tas išsvajotasis žiedas – tiesiog gyvybiškai būtinas. Pats Martynas draugams prasitarė, kad pirštis bijo. Pirmiausia dėl to, kad kai sugalvos brangioji vestuvių šventės planą, šis kainuos tiek, kiek pradinis įnašas už 100 kv. m butą miesto centre. Ir mokėti už viską tektų, teisingai, "tau, Martynai".

Tada tik pakrizenau į kumštį, bet ilgokai toji istorija iš atminties nedyla. Visų pirma, niekaip negaliu suprasti, kaip du žmonės, keletą metų gyvenantys kartu, neranda progos ar drąsos atvirai vienas kitam pasakyti: "Jei jau išties planuojame ateitį kartu, geriau jausčiausi, jei savo įsipareigojimus įteisintume" arba "Žinai, man atrodo, mažų mažiausiai kvaila imti paskolą dėl šventės, truksiančios vieną vakarą". Jei tavo žmogus ne idiotas, turėtų išgirsti ir padaryti išvadas. Tik gal bėda ta, kad tų išvadų ir bijome?

Vadinkite mane senamadiška, bet, mano galva, santuoka – ne koks iPhone, kurį visos draugės jau spėjo nusipirkti, tai dabar ir tau reikia.

Kažkada kunigas Ričardas Doveika samprotavo, jog šiandien vestuvės užgožė santuoką. Sunku su juo nesutikti, ypač kai pagrindiniu akstinu ištekėti tampa draugių baltomis suknelėmis vaizdiniai ar į nugarą kvėpuojantis trisdešimtas gimtadienis. Kartais net prieinama iki tokių tragikomiškų atvejų, kai desperacija priverčia elgtis kvailai, pavyzdžiui, nusprendžiama: "turiu ištekėti per trejus metus", o tada imamasi ieškoti jaunikio.

Vadinkite mane senamadiška, bet, mano galva, santuoka – ne koks iPhone, kurį visos draugės jau spėjo nusipirkti, tai dabar ir tau reikia. Tuoktis reikėtų dėl to, jog jautiesi pagaliau suradęs tą, su kuriuo nuoširdžiai trokšti būti, kad ir kaip banaliai skamba, ir džiaugsme, ir varge. Tą, kuriuo besąlygiškai pasitiki ir su kuriuo būdamas jauti, jog tampi geresniu žmogumi. Ir, man atrodo, jei pasiseka tokį žmogų rasti (ir tokiu žmogumi būti kitam), svarbiausia, kad tvirtai laikydamas už rankos jis kartu eitų per gyvenimą. Jei gali sau leisti ir to nori – tebūnie Manto Petruškevičiaus kurtos gėlių kompozicijos ir didžiulis prabangus dvaras. Bet tai viso labo nebūtinos detalės didelės meilės fone. Kaip, beje, ir pačios vestuvės.

Apskritai keistoka, kad nors dabartiniais laikais netekėjusių trisdešimtmečių pirštais jau niekas nebado ir senmergėmis garsiai nevadina, daugeliui merginų vedybos skamba kaip saugumo sinonimas. Tarsi, kaip tose pasakose, ištekėsi ir iškart baigsis visos bėdos, gyvensi "ilgai ir laimingai". Tik realybė ir skyrybų statistika, deja, byloja priešingai. Jau nekalbu apie tuos atvejus, kai žiedas ant piršto neapsaugo nuo agresijos ar lakstymo po svetimus guolius. Dažnai jau įteisinus savo santykius, su laiku nublanksta pirminės cheminės reakcijos ir nutinka "gyvenimas". O santuoka yra pažadas, kad net ir per didžiules audras stengsiesi likti drauge ir vienas kitą saugoti.

Gražu, kai besituokiančios poros iš tiesų tiki, jog pavyks. Dar nuostabiau, kai po keliasdešimt metų pažvelgę atgal gali pasidžiaugti, kad pavyko. Tačiau, žinote, man regis svarbiausia, kad žengti prie altoriaus norėtų abudu. Ir dėl teisingų priežasčių. Nes galima dviese nugyventi ilgą ir gražų gyvenimą turint skirtingas pavardes. Užtat, jei šeima kuriama su mintimi: "Na štai, darau, kaip ji norėjo, gal dabar jau man duos ramybę" ir "Pagaliau jį prispaudžiau, kokia aš gudruolė!", tai jokia čia šeima. Nes šeimos pamatas – meilė. O meilėje nėra vietos manipuliacijoms ir prievartai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Mi

Mi portretas
Tuokites kol jauni ir laukite vaiku-tai vienintelis dzeugsmo sltinis.Praradau pirma dukra, susilaukem antros, tada praradau zmona , nama kuris buvo uosvienes vardu, bet islaikiau santikius su dukra-tai svarbiausia mano gyvenime! Jai netureciau dukters- tur, but manes jau nebutu.

Azuolas

Azuolas   portretas
Aciu uz grazu straipsni.Pagarbiai.

Anonimas

Anonimas portretas
Gal tu , Nikolete, nerašinėk tų tuštybių. Palauk kokia 20 metelių. O tai pasidarysi panaši į Užkalnį...
VISI KOMENTARAI 9
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Žaizdota kasdienybė
    Žaizdota kasdienybė

    Šią savaitę pasitikrinome, ką mums reiškia per beveik tris dešimtmečius nutolusi Sausio 13-oji. Nors ir pasigirdo nerimo gaidelių, kad tautiečių atmintis trumpa, šiandienėje Lietuvoje tai – viena svarbiausių tautinio ...

  • Švirkšto broliai
    Švirkšto broliai

    Kad ir kiek vilką maitintum, vis tiek į mišką žiūrės. Šią lietuvių liaudies išmintį mūsų sportininkai supranta savaip: kad ir kiek draustum dopingą, mes vis tiek ragausime. Ne dėl to, kad skanu, o todėl, kad pelninga. ...

    1
  • Patrioto prekės ženklas
    Patrioto prekės ženklas

    Slinko pirmieji Didžiojo karo (1914–1918) mėnesiai. 1914 m. rugsėjo 5 d. Didžiosios Britanijos spaudoje pasirodė naujas leidinio "London Opinion" numeris, ant kurio viršelio buvo pavaizduotas autoritetingai atrodantis, uniformuotas ...

    10
  • 12 prognozių, juodvarniais lakstančių
    12 prognozių, juodvarniais lakstančių

    Prognozuoti labai sudėtinga, ypač ateitį, sako sena danų patarlė, kurią išpopuliarino fizikas Nilsas Boras. Bet pabandykime – ko galime tikėtis šiemet? ...

    2
  • Piratas prieš Pūkuotuką
    Piratas prieš Pūkuotuką

    Prahoje kinai kryžių nevartys ir viešosios nuomonės nediktuos. Tai dar kartą patvirtinta savaitės pradžioje, kai Čekijos sostinės meras Zdenekas Hribas iš antiisteblišmento Piratų partijos pasirašė miesto partnerystės sus...

    8
  • Neužmirštuolės rūke
    Neužmirštuolės rūke

    Ką tik paminėjome dar vieną Sausio 13-osios sukaktį. Su pavienių žvakelių languose liepsnelėmis, įspūdingais laužais, koncertais ir jau nebejuokingomis diskusijomis dėl to, ką gi simbolizuoja neužmirštuolė – mūsų atmintį, masonus...

    11
  • Šįkart viskas kitaip: ką rodo ekonomikos temperatūros indeksas?
    Šįkart viskas kitaip: ką rodo ekonomikos temperatūros indeksas?

    Šalies ekonomikai nuosekliai augant, nuolat kylant vidutiniam darbo užmokesčiui ir klestint nekilnojamo turto rinkai, kyla klausimų, ar toks augimas yra tvarus. Galbūt tikrieji ekonomikos iššūkiai čia pat, tik jie dar neryšk...

  • Nacionaliniai nesusitarimai
    Nacionaliniai nesusitarimai

    Tekšt, ant Vyriausybės stalo naujas nacionalinis susitarimas. Dėl švietimo. Belieka partijų vadams parašus suraityti, mokyklos iškart atsistos ant pamatų. Mokytojai gyvens kaip pas premjerą užantyje. Vaikai taip išalks ...

  • Klaipėdos meras: „Grigeo“ istorijoje turi būti nustatyti ir kaltieji, ir neveiklieji
    Klaipėdos meras: „Grigeo“ istorijoje turi būti nustatyti ir kaltieji, ir neveiklieji

    Dienraštis "Klaipėda" tęsia rubriką "Klausk Klaipėdos valdžios drąsiai", kur tradiciškai skelbia Klaipėdos miesto mero Vytauto Grubliausko ir savivaldybės administracijos atsakymus į skaitytojų klausimus. Šį ...

    14
  • Pikto lunatiko vaikščiojimai
    Pikto lunatiko vaikščiojimai

    Po išaiškinto "Grigeo Klaipėda" nusikaltimo bene taikliausią įžvalgą mestelėjo A. Milašius: "Nelaimės mus persekioja ne dėl karmos, o dėl elementaraus nužmogėjimo." Kaip pirštu į akiduobę. ...

    42
Daugiau straipsnių