Aparato apsukos

Vienam itin kūrybingam (savireklamos požiūriu) buvusiam kandidatui į Vilniaus merus pastarosiomis dienomis turėtų būti ypač pavydu dėl kito buvusio kandidato (tik jau į Klaipėdos merus) netikėto išgarsėjimo netgi už valstybės ribų.

Tokį spartų populiarumą nulėmė Europos dieną socialiniame tinkle šio smarkuolio išpyškintas antisemitinio folkloro posmas. Ir jau nebesvarbu, kad tai žaibiškai virto diplomatiniu skandalu, bet apie poną buvusį kandidatą ir esamą Seimo narį išgirdo žydai, vokiečiai, olandai ir visi kiti.

Ko nepadarysi dėl reklamos?

Reikia mokėti naudotis socialiniais tinklais, kurie šiandien tapo galinga jėga.

Tokios heraldininkų intencijos didžiai nustebino krašto apsaugos ministrą, kurio giliu įsitikinimu socialinių tinklų ir paskyrų kontrolė nėra nei tos komisijos darbas, nei jos reikalas.

Štai Heraldikos komisija, kuri jau kažin kelintus metus vis nenori patvirtinti Klaipėdos krašto herbo (esą jiems briedis primena nacius), sugalvojo tuose pačiuose valstybės įstaigų socialiniuose tinkluose užkardyti Ukrainos vėliavų naudojimą.

Gražiai jie ten išdėstė suprantą visų norą „morališkai paremti ukrainiečius“, bet esą tebūnie tos vėliavos „trumpalaikis, proginis reiškinys“, tarsi taip laukiamas Ukrainos kariuomenės kontrpuolimas jau būtų kadais pasibaigęs civilizuoto pasaulio pergale prieš orkų gaujas.

Tokios heraldininkų intencijos didžiai nustebino krašto apsaugos ministrą, kurio giliu įsitikinimu socialinių tinklų ir paskyrų kontrolė nėra nei tos komisijos darbas, nei jos reikalas.

Ir čia tampa pavydu dėl kitos tokios lenkų (bet ne heraldikos) komisijos dalykiškumo ir operatyvumo, kuri nusprendė nuo šiol Kaliningrado nebevadinti rusiškai – Kaliningradu, o tik lenkiškai – Królewiec. Taip Varšuva pasveikino Kremlių gegužės 9-osios proga.

Klausimas: kiek laiko tokiam sprendimui prireiktų lietuviškam biurokratiniam aparatui?



NAUJAUSI KOMENTARAI

Vytautas Čepas

Vytautas Čepas portretas
Vargu ar reikia burnoti dėl Ukrainos vėliavų, nors ir jas reikia naudoti pagarbiau, nekabinėti ant tvorų ir tvartų, kaminų. Problema kyla kai "modernizuojami" Lietuvos valstybės simboliai (herbas, vėliavos, vytis, Gedimino stulpai, miestų herbai...), pripaišant ten ukrainietiškos heraldikos elementų. Taip negalima - gerbti reikia ne tik kovojančios už savo laisvę tautos simbolius, bet ir savus. Tačiau kai Seimas neįstengia priimti konstitucinių Valstybinės vėliavos, Valstybės herbo, Valstybės himno įstatymų tokios "peckelynės" neatrodo blogos, net vertinamos kaip didelė parama Ukrainai. Netrukus ir "Lietuva tėvyne mūsų...." giedosime pagal Ukrainos himno melodiją. Ir kas čia tokio? Viskas leistina, juk karas!

Žydai ne balti karveliai

Žydai ne balti karveliai portretas
tarnavo ir Hitleriui ir leninui. Dar daugiau - dauguma perversmo Rusijoje vadovų buvo žydai arba mišrūnai. O nuo to perversmo prasidėjo gulagai,masinės žudynės, Žydų dėka sralina pralindo į generalinio postą. Tai ne kažkokia žydų nugriauta mokykla. Sralinas sugriovė daugiau.

pritariu

pritariu portretas
Heraldikos komisijai, valdžia tegu pažiūri į įstatymus kaip turi būti naudojami valstybiniai simboliai. Ta isterija ir ukrainietiškų vėliavų kaišiojimas užkniso ne vieną, jaučiame nepagarbą savai valstybei. Ko norėti iš tų komjaunuolių - jiems nusispjauti į įstatymus, o karo isterija pirmuose portalų puslapiuose skirta pridengti juodiems darbeliams. Tauta turi bijoti?
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

  • Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?
    Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?

    Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...

    2
  • Žiurkėnas mumyse
    Žiurkėnas mumyse

    Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...

  • Po Sibirą – be vadovo
    Po Sibirą – be vadovo

    Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...

    2
  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    9
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    1
  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    2
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
Daugiau straipsnių