Aktyvių rinkėjų – tik pusė

Nors Seimo rinkimai bus po devynių dienų, balsavimas jau kurį laiką vyksta. Lietuvos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose jau galima iš anksto balsuoti parlamento rinkimuose ir referendume dėl atominės energetikos. Tad užsienyje gyvenantys ar šiuo metu esantys lietuviai gali pareikšti savo politinę valią.

Šiomis dienomis pranešta, kad Afganistane tarnaujantys Lietuvos kariai aktyviai dalyvavo balsavime. Galima nė neabejoti, kad stiprų pilietinės pareigos jausmą turinčių karių aktyvumas per rinkimus bus artimas 100 proc.

Būtų galima tik pasvajoti apie tokį dalyvaujančių Seimo rinkimuose aktyvumą, kai balsavimas vyks Lietuvos teritorijoje. Priminsime, kad per pastaruosius kiek daugiau nei dešimt metų rinkėjų aktyvumas Seimo rinkimuose nuolat sukosi apie pusšimtį procentų: 1996 m. siekė 53 proc., 2000 m. – beveik 59 proc., 2004 m. – 46 proc., 2008 m. – kiek daugiau nei 48 proc.

Ko gero, ir šiemet spalio 14-ąją balsuotojų nebus gerokai daugiau. Ši išvada peršasi ne tik dėl to, kad Lietuvoje tokios dalyvavimo rinkimuose tendencijos – pusė rinkėjų, ir nors tu ką, bet ir dėl smarkiai sumažėjusio pačių rinkėjų, taigi, ir aktyviųjų, skaičiaus. Ir dėl, atrodytų, dar labiau padidėjusio nusivylimo valdžia bei politikais.

Seimo rinkimų teisėtumui neturės didelės įtakos, kiek rinkėjų ateis prie balsadėžių. Rinkimai įvyks bet kuriuo atveju, net jeigu juose dalyvaus vos 25 ar 30 proc. rinkėjų.

Kur kas didesnė intriga – ar įvyks kartu su rinkimais rengiamas referendumas dėl atominės energetikos vystymo Lietuvoje. Juk referendumas bus pripažintas įvykusiu tik tuo atveju, jeigu jame dalyvaus ne mažiau kaip pusė visų registruotų rinkėjų.

Vadinasi, tą spalio 14-osios vakarą lauksime galutinio aktyvumo rodiklio – atėjo tądien 50 proc. rinkėjų prie balsadėžių ar neatėjo.

Žinoma, galima į tą rezultatą, kad ir koks jis būtų, numoti ranka. Juk referendumas vis tiek tik patariamasis. Tai reiškia, kad valdžia galės ir neatsižvelgti į jo rezultatus. Netgi jei jis bus įvykęs.

Vėlgi tai akivaizdžiai įrodo, kad visiškai nesvarbu, koks bus rinkėjų aktyvumas kitą sekmadienį. Nuo to niekas nepriklauso.



NAUJAUSI KOMENTARAI

W

W portretas
Kad ir akmenimis lytų eisiu balsuoti už konservatorius.
VISI KOMENTARAI 1

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    9
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    1
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių