Adventas primena apie naują pradžią

Prasideda advento laikas, kuris mus lydi į Kalėdų šventę. Nors mums įprasti kalendoriniai metai prasideda sausio 1 d., tačiau yra dar vieni naujieji metai, kurie prasideda su advento pradžia. Jie vadinasi liturginiais metais. Prasidėję mėnesiu anksčiau nei kalendoriniai, jie tarsi skuba pranešti apie prasidėjusį naują laiką, kuris skirtas mūsų gyvenimų naujai pradžiai. Lotyniškas žodis „adventus“ reiškia „atėjimas“ arba „atvykimas“. Krikščioniškoje tradicijoje adventas žymi pasiruošimo laikotarpį prieš Kalėdas, per kurias švenčiame nuostabią Dievo dovaną žmonijai – Jo užgimimą šioje žemėje. Jis apsisprendė atvykti pas mus ir gimti kaip Kūdikis Betliejuje.

Advento laikas labai svarbus mums asmeniškai. Tai laikas, skirtas neramiam triukšmui širdyse sustabdyti ir leisti mūsų Kūrėjui tyliai jose veikti. Jis nori mums save padovanoti, bet mums reikia būti pajėgiems tą dovaną priimti. Šis laikas yra gera proga padaryti pasiryžimą, apie kurį jau senokai svajojame, kai vis sakome, kad vieną dieną pradėsime. Tai gali būti labai įvairūs dalykai: daugiau laiko skirti savo šeimai ir vaikams, pradėti sportuoti, anksčiau atsigulti ir anksčiau atsikelti, kad būtų laiko maldai, tai gali būti pasiryžimas atsiversti Šventąjį Raštą ir paieškoti ten savęs ir mums kalbančio Kūrėjo. Tai gali būti nauja pradžia, kaip aš būnu šiame pasaulyje. Tada ateinanti Kalėdų šventė bus ne tik įvykis, kuris buvo prieš 2000 metų. Tai gali būti kas nors naujo, kas užgimsta ir manyje, nauja kokybė, nauja versija.

Adventas primena mums apie ilgesį, laukimą, budėjimą. Žmogus turi jausti ilgesį savo Kūrėjui. Yra normalu širdyje jausti troškimą ko nors daugiau. Mūsų širdis sukurta priimti amžinybę. Mūsų širdys nuolat gyvena advente ir nebus pasotintos iki tol, kol neatsiilsės Dievuje, pasak šv. Augustino. Pažvelgti naujai, pamatyti atsiveriantį trijų dimensijų vaizdą savo gyvenime yra šio laiko prasmė. Kai žmogus kenčia nuo įvairių priklausomybių, jam niekas negali padėti, kol jis pats neištaria: „Man reikia pagalbos. Viskas – esu dugne.“ Tada prasideda gijimas. Pažvelgti giliau, kad naujai pamatytume save ir mus supantį pasaulį, reikia kantrybės ir nusiteikimo.

Prasideda advento laikas, kuris mus lydi į Kalėdų šventę.

Mūsų gyvenimas – tai gyventi parengties būsenos. Norėčiau, kad gyvenime niekas nesikeistų, tik būčiau toje situacijoje, kurioje esu šiandien. Ką daryčiau, jei išgirsčiau diagnozę, kad liko tik keletas mėnesių gyventi, ar tikrai gyvenčiau taip kaip šiandien? Yra dalykų, kurie apsunkina žmogaus širdį, o tada sunku laukti Kalėdų, nes jų skelbiamas džiaugsmas neatitinka mano gyvenimo būsenos. Kai kurie žmonės per Kalėdas pasijaučia dar vienišesni nei įprastai, todėl jų nelaukia. O jei pavyktų tas keturias savaites rengiantis šventei gyventi su nauju pasiryžimu, kuris gal net taptų nauju įpročiu? Tai irgi gali būti Kalėdų dovana. Yra įvairių dovanų, kurių ieškosime parduotuvėse galvodami apie savo artimuosius ir draugus. Tačiau turime pagalvoti apie dovanas, kurios sustiprins ir mūsų širdis, kad mes patys galėtume tapti dovana kitiems žmonėms. Atrodo, kad Kalėdose pats Kūrėjas tapo dovana žmonės, kad mes taptume dovana vieni kitiems.

Mūsų gyvenime labai svarbu tikslai. Jei nėra tikslų, nėra ir pasiekimų. Tikslas sukoncentruoja mūsų gyvenimą, išgrynina prioritetus, tikslas motyvuoja, tikslas kreipia ir mus augina. Labai svarbu pakeisti autopilotu einantį gyvenimą. Mums visiems labai gerai pažįstamas atidėliojimo įprotis. Padarysiu tai rytoj, kitą kartą, kai bus laisvesnio laiko, kai išeisiu į pensiją ir t. t. Tai yra miego forma. Adventas yra apie budėjimą, apie pasiruošimą didžiai šventei. Tai reiškia padaryti tvarką savo širdyje. Mums labai aišku, kaip tvarka atrodo kambaryje, ant rašomojo stalo. Tačiau yra tvarka ir žmogaus viduje, jo mintyse, jausmuose, veiksmuose ir žvilgsnyje į kitus. Ši tvarka reiškia ramybę, kurios linki mums Dangaus angelai giedodami Kalėdų giesmę – „Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė jo mylimiems žmonėms“ (Mt. 2, 14). Tebūna šis advento laikas nauja pradžia džiaugsmingo laukimo pasitinkant užgimstantį Kristų, kuris dovanoja ramybę mūsų ilgesingoms širdims.