10 mėnesių išsaugoti NATO

Dešimt mėnesių išsaugoti NATO? Skamba dramatiškai, tačiau ištaisyti senus Aljanso trūkumus yra gyvybiškai svarbus reikalas artėjant gruodį įvyksiančiam viršūnių susitikimui Londone.

Geriausia žinia yra akivaizdi: Šiaurės Makedonija bus priimta į NATO, nes buvo išspręstas gėdingai užsitęsęs ginčas su Graikija dėl buvusios Jugoslavijos respublikos pavadinimo. Šia reta gera žinia Vakarų Balkanams yra atkirtis Kremliaus pastangoms kurstyti ekstremizmą ir sėti pyktį šiame pažeidžiamame regione.

Tačiau pasisekimas šiame fronte išryškina nesėkmę kitame; tai yra Aljanso elgesys su kitomis dviem narystės NATO gerokai labiau nusipelniusiomis šalimis – Gruzija ir Ukraina. Įšaldęs jų prašymus dėl narystės neribotam laikui Aljansas beveik priėmė Rusijos veto dėl tolesnės savo plėtros. NATO turi rasti atsakymą į šį klausimą iki gruodžio.

Dar viena gera naujiena – kad Aljansas sugrįžo prie savo pagrindinės misijos: teritorinės gynybos. Per 2016-ųjų viršūnių susitikimą priėmęs atitinkamus sprendimus, Aljansas dislokavo tarptautinius priešakinius dalinius Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje bei padidino aktyvumą Juodojoje jūroje. Yra kuo džiaugtis: tikri kariai, tikri planai ir tikros pratybos Rusijos pažeidžiamiausiose šalyse mažina, o ne didina, karo tikimybę.

Tačiau NATO strateginėje koncepcijoje tebėra spragų. Vienas iš kylančių klausimų yra apie sprendimų priėmimą krizės metu. Ar vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas (SACEUR) ir aukšto rango amerikiečių generolas Curtisas Scaparrotti turi įgaliojimus prireikus pasiųsti pajėgas į frontą, ar jam reikia laukti, kol sprendimą priims Aljansas? Šis procesas yra lėtas, ir esama rizikos, kad atsiras politinių kliūčių iš šalių, kur Kremliaus įtakos operacijos giliai įsišaknijusios.

Kitas klausimas, kas nutiks, jei atsako mechanizmas bus sužadintas? Aljansas čia yra padaręs pažangos, sukūręs Ypač greito reagavimo pajėgas (VJTF) – ekspedicinį 8 000 karių turintį kontingentą, išbandytą per pernykštes pratybas „Trident Juncture“ (Trišakė jungtis). Šiemet VJTF pagrindą sudaro vokiečiai.

Tačiau, neįskaitant šių priešakinių pajėgų, NATO galimybės yra tokios silpnos, kad tai kelia susirūpinimą. Atsiųsti didelį pastiprinimą iš JAV į Europą užtruktų kelias savaites. Tai atkreipia dėmesį į branduolinio atgrasymo priemonių silpnumą.

Rusija daug investuoja į naujus kovinius („taktinius“) branduolinius ginklus. Per savo karines pratybas Maskva repetuoja jų dislokavimą ir juos išbando. Europoje NATO turi nedaug tokių branduolinių ginklų ir dauguma jų yra JAV rankose.

Viešoji nuomonė šiems ginklams yra priešiška, kai kuriose šalyse – netgi labai. Atgrasymas vis labiau priklausomas nuo mažiausiai įtikinamo branduolinio spektro galo – strateginio (pasaulio pabaigos) arsenalo. NATO reikia tartis dėl branduolinės strategijos, ir šis pokalbis nebus lengvas.

Tačiau sudėtingiausi artėjančio viršūnių susitikimo klausimai galbūt yra ne kariniai, o politiniai. JAV saugumo santykių su Europa paradoksas – kad nors faktai yra kaip niekad anksčiau motyvuojantys, šioje srityje tvyro itin niūri nuotaika.

NATO vos pavyko išvengti katastrofos per praėjusią vasarą vykusį viršūnių susitikimą, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas atrodė esąs pasirengęs paskelbti apie Vašingtono pasitraukimą iš Aljanso. Per šį susitikimą JAV lyderis pareikalavo iš sąjungininkių nepasiekiamo tikslo: skirti 4 proc. savo bendrojo vidaus produkto gynybos reikmėms.

Nors sąjungininkės Europoje didina savo gynybos biudžetus, ginčas dėl šių išlaidų veikiausiai vėl iškils, galbūt itin žalinga forma. Pavojinga ne tai, kad JAV apleis visą Europą, o faktas, kad dėmesys pakryps į dvišalius valstybių santykius su Jungtinėmis Valstijomis ir prasidės konkurencija dėl įtakos, susilpninsiančios Aljanso sanglaudą.

Visos šios problemos išsprendžiamos, bet tam reikia energingos, kryptingos politinės lyderystės. Žvelgiant į Europos silpnas vyriausybes, perpildytą rinkimų kalendorių ir savus trukdžius, sunku pamatyti, iš kur ji gali ateiti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Tam cha cha cha

Tam cha cha cha portretas
Asilas neispruseliai tu ,Rusija nesusprogo ,kaip varlė ,o ją išdavė ir pardavė liberalai ,jei tai būtų neįvykde tokios kaip Amerika jau būtų nebuvę ,vat per tokius išdavikus kaip tu ir lūžta valstybės

tam-,,to angluj,,, na , tokios lietuvos ,latvijos ar

tam-,,to angluj,,,  na , tokios  lietuvos  ,latvijos  ar  portretas
estijos-- rusas priesais tikrai nelaike , gal ir buvo nutaikytos kelios raketos y pagrindinius karinius objektus , bet dabar po jankiu kariniu baziu ysteigimo -ykurimo raketu su attominiu uztaisu atvezimo ir nutaikymo y rusija , rusai savo ruoztu sustiprins priesraketine gynyba savo pasienyje ir nutaikys ne kelias , o kelis simtus....tau nuo to geriau ?? tapai saugesnis ????

U-2

U-2 portretas
Idealiu vietu laukti isprotejusios salos bezdziones Edwardo Lucaso kurstomo atominio karo su rusais nera. Vienok, jo paties atveju, ideali vieta butu durnynas, minkstos sienos, rupestinga prieziura ir visiskas galimybes uzsiimineti karo propaganda apribojimas.
VISI KOMENTARAI 7
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Raudonojo klimato atšilimas
    Raudonojo klimato atšilimas

    Legendos byloja, jog kadaise pusę Europos kaustė raudonoji žiema. Ši antgamtinė jėga esą atėjusi iš tolimų Sibiro užkampių, o ją iššaukęs raganius Iljičius Uljanovas (1870–1924), kurio iškamšą Raudo...

    7
  • Reikia pinigų? Jų yra
    Reikia pinigų? Jų yra

    Liūdnai pagarsėjusio "Sekundės" banko, prieš beveik tris dešimtmečius išviliojusio iš piliečių milijonus litų, skandalas aktualus ir šiandien. Jį priminė užvakar Vyriausybės patvirtintas valstybės biud...

    3
  • Kai kritikų nebereikia: stalinistinės tendencijos
    Kai kritikų nebereikia: stalinistinės tendencijos

    Vyriausi Lietuvos žmonės dar gali atsiminti XX a. penktąjį ir šeštąjį dešimtmečius – stalinizmo epochą. Tai buvo laikai, kai būti rašytoju reiškė pavojų gyvybei: už nelojalų komunistinei sistemai tekstą ar...

    1
  • Realus ir subalansuotas
    Realus ir subalansuotas

    "Valstietis" A.Baura (kad ir ką jo pavardė reikštų paprastam rinkėjui) sakė pasitikintis Seimo pirmininku V.Pranckiečiu, todėl ir liko salėje, kai turėjo spręstis pastarojo likimas. O su juo kartu sėdėjo ir V.Vingrienė su A.Vinkum...

    2
  • Bankai užsiima saviveikla?
    Bankai užsiima saviveikla?

    Vis dar negaliu suvokti, ką čia tie bankų atstovai skiedžia apie elektroninės bankininkystės paslaugų "krepšelį" ir kitas paslaugas. ...

    10
  • Kai spindulių per daug
    Kai spindulių per daug

    Jei tai būtų tikra vasara, sakytume – šalta. Bet kai 19 laipsnių šilumos sulaukiame po šalnų ir lietaus, išlindę į saulę krykštaujame: kokia graži bobų vasara! Bet pakalbėkime apie kitokius spindulius – ...

  • Ką kurdų apleidimas Sirijoje reiškia JAV sąjungininkams Europoje?
    Ką kurdų apleidimas Sirijoje reiškia JAV sąjungininkams Europoje?

    Galbūt kurdams reikėjo pavadinti į Idlibą vedantį kelią „Trumpo greitkeliu“. Arba išversti „Sandorio meną“ į kurdų kalbą. Regis, meilikavimas tikrai suveikė Lenkijai, kuri, beveik vienintelė iš Amerikos sąjung...

    2
  • Deinstitutionalizacija? Pratęsiant D. Pūro pesimistines mintis
    Deinstitutionalizacija? Pratęsiant D. Pūro pesimistines mintis

    Prieš penkerius metus Lietuvoje pradėtas globos įstaigų pertvarkos projektas, gavęs milžinišką Europos Sąjungos paramą, esminio lūžio neatnešė – negalią turintys žmonės ir toliau diskriminuojami neįgalumo pagrindu, o p...

    1
  • Susintetintas skaidrumas
    Susintetintas skaidrumas

    Šis Seimas į šalies politikos istoriją save bando įrašyti skaidriausiomis raidėmis. Užteko vos trijų ketvirčių šios kadencijos, kad pagal skaidrumo lygį ne tik pavytume, bet ir nosį nušluostytume Vakarams. ...

  • L. Mažylio komentaras EP rezoliucijai dėl užsienio subjektų kišimosi į rinkimus
    L. Mažylio komentaras EP rezoliucijai dėl užsienio subjektų kišimosi į rinkimus

    Europos Parlamentas (EP) 2019 m. spalio 10 d. priėmė rezoliuciją dėl užsienio subjektų kišimosi į rinkimus ir dezinformacijos vykstant nacionaliniams ir Europos demokratiniams rinkimams (toliau – Rezoliucija). Rezoliucija buvo priimta 469 b...

    11
Daugiau straipsnių