E.Jurkevičius: negalima diskriminuoti priekrantės žvejų

Stebina kai kurių parlamentarų atsainus požiūris į įstatymų leidybą. Parlamente įregistruotas teisės akto pataisų projektas, kurį patvirtinus būtų sužlugdyta viena iš smulkaus verslo rūšių, turinti Lietuvoje šimtametes tradicijas, leidžianti pragyventi porai šimtų šeimų.

Seime užregistruotomis Žuvininkystės įstatymo pataisomis numatoma uždrausti verslinę žvejybą Baltijos jūros priekrantėje 500 m nuo jūros kranto linijos ir 3 km spinduliu nuo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto šiaurinio ir pietinio molų galų.

Įstatymo pakeitimo iniciatoriai iš pirmo žvilgsnio atrodytų siekia labai svarbaus aplinkosaugai tikslo – Baltijos jūros apsaugoti žuvies išteklius ir juos gausinti.

Tačiau siūlomi Žuvininkystės įstatymo pakeitimai niekaip nepagerins žuvies išteklių apsaugos ir gausinimo. Jau ir dabar Baltijos jūros priekrantėje verslinė žvejyba dėl daugybės galiojančių draudimų ir nepalankaus klimato vykdoma nedažnai.

Priekrantėje 500 metrų zonoje neneršia jokios verslinės žuvys ir jos mailius niekada nėra gaudomas. Dėl pakeistos jūros vartų molų konfigūracijos ir jų pailginimo pasikeitė žuvų migracija ir verslinės žuvys priekrantėje nebesilaiko. Galiojančios Klaipėdos valstybinio jūrų uosto saugios laivybos taisyklės draudžia žvejybą 500 metrų spinduliu nuo uosto vartų.

Priekrantės žvejybos versle pasiliko daugiausia nedidelės įmonės žvejojančios praeives žuvis: stintas, strimeles specialiomis gaudyklėmis. Šie įrankiai yra brangūs ir daugelis įmonių ėmė kreditus, planuodami ilgalaikes investicijas. Tačiau priėmus įstatymo pataisas, apie porą šimtų Baltijos jūros priekrantės žvejų liktų be darbo. Tačiau Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų nacionalinis strateginis planas numato plėtoti žvejybą Baltijos jūros priekrantėje, bei didinti jos konkurencingumą.

Todėl Seime įregistruotas Žuvininkystės įstatymo pakeitimo projektas neatitinka ilgalaikės Lietuvos žuvininkystės strategijos ir prieštarauja jai. Nenumatytas sužlugdyto verslo kompensavimo mechanizmas.

Aš, kaip Klaipėdoje išrinktas Seimo narys, laikau savo pareiga įtikinti kolegas, kad toks Žuvininkystės įstatymo pakeitimo projektas būtų atmestas, nes prieštarauja priekrantės žvejų interesams, žlugdo smulkų verslą ir neatitinka mūsų valstybės strateginių tikslų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Galerijos

  • Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?
    Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?

    Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...

    4
  • Žiurkėnas mumyse
    Žiurkėnas mumyse

    Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...

    1
  • Po Sibirą – be vadovo
    Po Sibirą – be vadovo

    Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...

    3
  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    9
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    1
  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    2
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
Daugiau straipsnių