Prancūzijos karaliaus Henriko IV balzamuotą galvą, kuri, kaip buvo manoma, dingo per šioje šalyje revoliucijos sukeltą sumaištį, sėkmingai atpažino viena mokslininkų grupė.

1610 metai nužudyto monarcho galva veikiausiai dingo 1793 metais, kai Prancūzijos revoliucijos dalyviai išniekino kapus netoli Paryžiaus esančioje San Deni karališkojoje bazilikoje.

Nuo to laiko buvo rasti ir atpažinti tik nedaugelis toje bažnyčioje laikytų palaikų.

Tačiau viena ekspertų grupė, panaudojusi modernius mokslinius metodus, paskelbė neginčijamai nustačiusi, kad porą šimtmečių iš vienos privačios kolekcijos į kitą keliavusi galva yra Henriko IV palaikai.

Daugelio sričių specialistų komanda, kuriai vadovavo teismo patologas Philippe'as Charlier (Filipas Šarljė), apie šį atradimą paskelbė Britanijoje leidžiamame mokslo žurnale "British Medical Journal".

Pasak Ph.Charlier, tirdami šią galvą, mokslininkai pastebėjo kai kurių Henriko IV veidui būdingų požymių, tokių kaip "tamsus grybo pavidalo apgamas" prie dešinės šnervės, durtinės žaizdos randas ir pradurtas dešinės ausies spenelis.

Yra žinoma, kad šis karalius dėvėdavo auskarą, kaip ir daugelis kitų Valua dvaro didikų.

Henrikas IV Navarietis (1553-1610) buvo vienas iš populiariausių Prancūzijos valdovų, vadintas geruoju karaliumi, taip pat "galantiškuoju" - dėl pasisekimo tarp dailiosios lyties atstovių.

1598 metais, praėjus devyneriems metams po įžengimo į sostą, Henrikas IV paskelbė Nanto ediktą, suteikusį protestantams religinių laisvių ir padėjusį užbaigti ilgiau nei 30 metų trukusius karus tarp Prancūzijos katalikų ir protestantų kalvinistų, vadintų hugenotais.

Būdamas 57 metų, monarchas buvo nužudytas Paryžiuje kataliko fanatiko Francois Ravaillaco (Fransua Ravajako).

Prancūzijoje veikiančios Henriko IV draugijos direktorius Jacques'as Perot (Žakas Pero) sakė, kad ateinančiais metais karaliaus galva bus palaidota Sen Deni bazilikoje.