- technologijos.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Orbitinį teleskopą "James Webb Space Telescope" kuriantiems inžinieriams daugelį projektavimo darbų atlikti tenka nuo nulio.
Pavyzdžiui, jie jau sukūrė naujo tipo veidrodžius ir susilankstančią erdvėlaivio kapsulę. Tačiau tai - ne sunkiausi uždaviniai: ekstremalioms kosmoso sąlygoms įveikti specialistams teko išrasti visiškai naują kompozitinę medžiagą.
"James Webb" orbitinio teleskopo širdis - maždaug lengvojo automobilio dydžio integruotas mokslinių instrumentų modulis (Integrated Science Instrument Module). Jame bus kompaktiškai saugomi visi tyrimams reikalingi prietaisai. Teleskope panaudota didelio tikslumo optika, kuriai būtina užtikrinti visos aparato struktūros stabilumą. Konstrukcija turi ne tik nesideformuoti nuo žemos temperatūros, bet ir atlaikyti starto metu patiriamas perkrovas.
Bandydami įveikti tokią techninę užduotį, inžinieriai, ieškodami tinkamos gamybai medžiagos, išanalizavo visą jiems prieinamą literatūrą, tačiau nerado nieko tinkamo. Tačiau tai specialistų nesustabdė ir jie, pasinaudodami matematinio modeliavimo įrankiais ir medžiagų parametrų matavimo sistemomis sukūrė naują anglies pluošto cianato esterio kompozitinę medžiagą, kuriai suteikė pavadinimą „unobtanium“.
"James Webb" orbitinio teleskopo startas yra numatytas 2014 metams. Jis turėtų skrieti viename iš Lagranžo taškų - erdvės dalyje, kur Žemės ir Mėnulio gravitaciniai laukai sukuria pusiausvyros būseną. Nuo saulės spindulių aparatą saugos specialus "skėtis". Viduje esančioms sistemoms ir visai laikančiajai struktūrai teks atlaikyti 39 Kelvinų temperatūrą. Palyginimui, pažangiausi simuliatoriai, kuriuose atliekami kosminių aparatų bandymai, sugeba pasiekti vos apie 100 K temperatūrą - to pakanka daugumai kosminių zondų.
Tačiau mokslininkų komanda bandymų metu norėjo atvėsinti naujosios medžiagos pagrindu pagamintą konstrukciją iki 27 K, kas apytiksliai prilygsta temperatūrai Plutono paviršiuje. Šiuo tikslu jie pagamino specialų gaubtą, kuriuo apvilko kai kuriuos struktūrinius būsimojo teleskopo elementus. Vėliau gaubtas kartu su turiniu buvo patalpintas į simuliatorių ir į gaubto vidų papildomai buvo įleista skysto helio, taip jį atšaldant iki 27 K temperatūros.
Šaldymo bandymai buvo tęsiami 26 dienas, tačiau nei vienas elementas nei deformavosi, nei įskilo. Kaip ir parodė ankstesni matematiniai modeliai, bendras konstrukcijos dalies matmenų pokytis sudarė apie 170 mikronų; tuo tarpu leistina NASA nustatyta riba buvo 500 mikronų. Jokia kita Žemėje naudojama medžiaga tokiomis savybėmis nepasižymi. JAV kosmoso tyrimų agentūros inžinieriai nesureikšmina savo pasiekimo. "Jokių problemų", sako vyriausias mechanikos inžinierius Džimas Pontiusas (Jim Pontius). "Technologiniai iššūkiai kaip tik ir buvo tas veiksnys, kuris pritraukė žmones dalyvauti šioje programoje", priduria specialistas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl retas lietuvis pasinaudoja teise ištrinti duomenis apie save iš interneto?10
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios...
-
Įspėjamieji pranešimai telefone: kodėl gauna ne visi?9
Ne visi gyventojai gauna įspėjamuosius pranešimus. Net ir tada, kai jiems tai gali būti gyvybiškai svarbu – pavyzdžiui, kad netoliese dega daugiabutis, artėja orų stichija ar kokia nelaimė Astravo atominėje elektrinėje. Apie tai, k...
-
Astronomai atrado didžiausią juodąją skylę Paukščių take
Antradienį paskelbtame moksliniame darbe nurodoma, kad astronomai nustatė didžiausią ligi šiol atrastą juodąją skylę Paukščių take, kurios masė ura 33 kartų didesnė nei Saulės. ...
-
Išvyskite: kaip atrodė Saulės užtemimas iš kosmoso
Pirmadienį įvyko retas ir visiškas Saulės užtemimas, kuris praslinko per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai sako, kad dėl šio užtemimo galės surinkti neįkainojamų duomenų apie daugelį dalykų – nuo saulės atmosferos iki keis...
-
Rusija jau antrą dieną iš eilės atšaukė raketos paleidimą15
Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. ...
-
Būdamas 96-erių mirė Nobelio premijos laureatas britų fizikas P. Higgsas
Būdamas 96-erių mirė britų fizikas Peteris Higgsas (Piteris Higsas), laimėjęs Nobelio premiją už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą, antradienį pranešė ...
-
Medikus keičia dirbtinis intelektas: užstrigus kamerai – gyvybę kainuojančios klaidos?2
Rastas receptas, kaip užpildyti trūkstamas medikų darbo vietas. Taivane žmonių gyvybes gelbėja bei sveikata rūpinasi robotai ir dirbtinis intelektas. Tačiau tokia technika kol kas visiškai pasitikėti negalima. Ji jau padarė gyvybę kainuojan...
-
„Tesla“ planuoja rugpjūtį pristatyti robotaksi1
Elonas Muskas (Ilonas Maskas) pranešė, kad jo kontroliuojama elektromobilių gamintoja „Tesla“ šią vasarą pristatys robotaksi, o ši žinia pasirodė tuo metu, kai savavaldžių transporto priemonių diegimas dėl saugumo pro...
-
Iš orbitinės stoties į Žemę sugrįžo amerikietė, baltarusė ir rusas6
Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į Žemę sugrįžo amerikiečių astronautė Loral O'Hara, baltarusė Marina Vasilevskaja ir rusų kosmonautas Olegas Novickis. Juos parskraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstano stepėje...
-
Kova su piratavimu Lietuvoje: ar pasiteisino įvestos baudos?4
Norintiems piratauti Lietuvoje tampa vis sunkiau. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) sako, kad pernai įvestos baudos pažeidėjus pamažu atbaido. ...