Ginče dėl Vilniui pervedamo GPM prašoma Konstitucinio Teismo išvados

Konstitucinio Teismo (KT) prašoma pateikti išvadą, ar Konstitucijai neprieštarauja valdžios sprendimas, kad Vilniaus miestui būtų pervedama tik 40 proc. sostinėje gyvenančių ir dirbančių gyventojų pajamų mokesčio (GPM).

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) pirmadienį nutarė dėl to kreiptis į KT.VAAT prašo Konstitucinio Teismo išaiškinti, ar GPM ribojimas neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui, savivaldybių savarankiškumo bei savivaldybių biudžetų savarankiškumo principams, BNS sakė teismo atstovė spaudai Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė.

Be to, teismas sustabdė bylos nagrinėjimą, kol įsiteisės Konstitucinio Teismo sprendimas.Pasak jos, teismas nurodė, jog valstybė piktnaudžiauja galimybe sulyginti savivaldybių pajamas - esą jos sulyginimos tokiu būdu, kad našta nepagrįstai perkeliama ant kelių savivaldybių pečių.

„Teismas teigia, kad sunki valstybėje susidariusi ekonominė ir finansinė padėtis turėjo neigiamos įtakos savivaldybių finansinei padėčiai, ir Vilniui skiriama 40 proc. GPM dalis yra nepakankama savivaldybės funkcijoms atlikti“, - BNS sakė S. Jacinevičienė-Baltaduonė.

Pasak jos, nutartyje rašoma, kad skiriama mokesčių dalis mažina savivaldybės savarankiškumą ir gilina finansines problemas, o gaunamų pajamų ribojimas nėra būtinas ir varžo savivaldybės teises labiau nei reikia.

Pasak teismo atstovės, VAAT laikosi nuomonės, kad dėl sudėtingos finansinės Vilniaus padėties Vyriausybė galėjo padidinti miesto gaunamą GPM dalį.

„Šis teismo sprendimas – svarbus žingsnis, siekiant apginti vilniečių interesus. Kokia bebūtų Vyriausybė, ji turi įsiklausyti į tai, ką sako savivaldybės, ir negali dėl politinių argumentų kenkti gyventojams“, - pranešime teigė Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Anot sostinės mero, Vilniaus miesto skola nuo 2007 metų padidėjo 500 mln. litų, nes Vyriausybė nuo savęs „permetė atsakomybę“.Vilniaus savivaldybė taip pat reikalauja iš valstybės priteisti beveik 1 mlrd. litų.

Pasak savivaldybės, iš 939 mln. litų siekiančių jos nuostolių 542 mln. litų esą susidarė dėl nedidinamos GPM dalies ir Vyriausybės neveiklumo, 140 mln. litų negauta dėl nepakankamo savivaldybės funkcijų finansavimo, Finansų ministerijai esą netinkamai planuojant 2009-2011 metų pajamas, o 257 mln. litų - dėl esą be pagrindo savivaldybėms priskirtų funkcijų: kompensavimo už lengvatinį keleivių vežimą.

Premjeras Andrius Kubilius šiemet balandį teigė, kad meras A. Zuokas, kreipdamasis į teismą, taip siekia nuslėpti savo „nevisiškai tinkamą“ valdymą.