Įvairiais skandalais pagarsėjęs juvelyras Arvydas Gurevičius vėl „pasižymėjo“. Šįkart jo išsišokimas nesibaigė įprastu pašūkavimu per kokios nors parodos atidarymą. Juvelyro auka tapo fotomenininkas Saulius Paukštys – jam dabar tenka nešioti gipsą.

Susistumdė gatvėje

Liepos 17-ąją A.Gurevičiaus pastumtas S.Paukštys tik po kurio laiko suprato, kad iš pažiūros lengvas sužeidimas taip paprastai nepraeis. Pasirodo, jam buvo sulaužytas rankos pirštas. Liepos viduryje nutikęs nemalonus incidentas iki šiol neišspręstas.

Nemalonumai prasidėjo, kai S.Paukštys priėjo prie Pilies gatvėje šūkaujančio ir turistus esą gąsdinančio A.Gurevičiaus. Šiam nenorėjus nurimti bei pradėjus stumdytis, fotomenininkas ir patyrė traumą. Vis dėlto į policiją jis kreipėsi tik tuomet, kai nepraeinant skausmui nuvyko pas medikus ir sužinojo, kad pirštas ne šiaip užgautas, o lūžęs.

S.Paukštys teigia ne tik supykęs dėl traumos, bet ir besistebintis vangia policijos pareigūnų reakcija. Juk vieną kartą pirštas sulaužytas pažįstamam menininkui, o kitą kartą esą gali būti kur kas rimtesnė trauma niekuo dėtam praeiviui, tenorinčiam sudrausminti gatvės triukšmautoją.

Stebisi tyrimo trukme

„Pareigūnai, rodos, A.Gurevičiaus elgesį įvardijo kaip chuliganizmą. Policininkai mane nusiuntė į Teismo medicinos institutą. Ten apžiūrėjo, kažką surašė ir pasakė, kad jie patys susisieks su policija. Daugiau nieko iš jų negirdėjau. Dar kelis kartus pats siautėjantį A.Gurevičių sutikau, tad paskambinau tyrėjui pasiteirauti. Jis sakė, kad vyksta tyrimas, ir tiek“, – sakė S.Paukštys.

Fotomenininkas nesupranta, kodėl pareigūnų tyrimas trunka taip ilgai.

„Jeigu būtų koks nežinomas plėšikas, kurio reikėtų ieškoti ir jį atpažinti, tuomet suprasčiau. Tačiau šiuo atveju viskas aišku, net jo duomenys yra policijoje, pažiūrėję kompiuteryje patys parodė, kad jis ne pirmą kartą pakliūva. O jis šlaistosi gatvėmis ir nieko jam nėra“, – stebėjosi S.Paukštys.

Pagarsėjęs skandalistas

„Nekenčiu melagių ir vagių“, – pasiteiravus apie konfliktą kategoriškai „Vilniaus dienai“ išrėžė A.Gurevičius.

Tiesa, daug vilniečių žino ir tai, kad šį juvelyrą bėdos tiesiog myli.

Jo namuose nuolat kyla gaisrų. Kitą kartą tenka ir su žymiu žmogumi aiškintis. 2006 m. A.Gurevičius įsivėlė į konfliktą su pašalintojo prezidento Rolando Pakso žmona Laima Paksiene. Jis moteriai kūrė papuošalus ir teigė negavęs atlygio.

Šių metų liepą savo buto balkone Šv. Stepono gatvėje A.Gurevičius pakėlė Sovietų Sąjungos vėliavą. Policijos pareigūnai netruko sureaguoti.

Aiškinosi dėl dviračio

„Vilniaus dienos“ žurnalistams apsilankius pas garsų menininką, šis gatvėje kaip tik tvarkė paskutinius reikalus su vieno dviračio savininke. „Anekdoto verta situacija. Kai mano dviratį pavogė, draugai pradėjo man juos dovanoti, o vieną va ir vogtą padovanojo“, – juokėsi juvelyras, grąžindamas dviratį policijos rastai savininkei.

A.Gurevičius sutiko pabendrauti su „Vilniaus diena“. Anot, jo, viskas prasidėjo nuo bokso pirštinių.

– Kaip susipažinote su S.Paukščiu? – dienraštis paklausė A.Gurevičiaus.

– Su juo ir anksčiau bendravau. Man draugė pasakė: „Tu su aferistais draugauji, tada aš su tavim nedraugauju.“

Šį pavasarį sėdžiu kavinukėje prie Filharmonijos su menininku Valdu Ozarinsku, man jis yra draugas, ir sėdi S.Paukštys. Aš jo pavardę buvau girdėjęs, matęs darbų, bet jo kaip žmogaus nepažinojau. Mus supažindino, pradėjom šnekėti, V.Ozarinskas papasakojo, kad mano vaikai daug pasiekę pankrationo, bokso sportininkai, aš – kovinės sambo. S.Paukštys sako: „Aš noriu surengti tokią fotosesiją, ar galėtum suorganizuoti pirštines, kurios bus per sesiją sugadintos, supjaustytos visiškai.“ Sakau: „Jos kainuoja. Bet aš galiu suorganizuoti. Iš sūnaus trenerio Aleksandro Valdaicevo galiu gauti.“ Paskambinau jam, šis sako: „Gerai, kaip tau – dvi poras suorganizuosiu.“

– Kodėl visa tai virto konfliktu?

– Pasakiau S.Paukščiui, kad jam už tas pirštines reikės tik porą šeimos nuotraukų treneriui padaryti, nes jis šeimos žmogus. Tai, sakau, padarysiu jam tą sesiją, aš jus suvedžiau, ir viskas. Praėjo gal trys dienos, aš nulėkiau, gavau tas pirštines, parėjau namo, paskambinau S.Paukščiui, kad pirštinės yra. Jis man sako: „Aš ten ir ten.“ Aš laiką gaištu, bėgioju, už ką aš čia turiu dirbti, jeigu man dėl to nėra jokio intereso, tik jam pirštines už dyką gavau. Skambinėjau jam: „Pasiimk pirštines. Pasiimk pirštines. Pasiimk pirštines.“ Jau keiktis pradėjau. Pas mane ir taip daiktų per daug, dar tas pirštines turiu laikyti?

– Galų gale išsiaiškinote?

– Šiaip aš niekad prie nieko pirštų pats nekišu ir niekam neleidžiu manęs liesti.

Praėjo gal trys mėnesiai, buvo Velykos. Sėdžiu su savo drauge, į svečius atvažiavo A.Valdaicevas su žmona. Jie atvežė dovanų, o aš jam, nes su tomis pirštinėmis taip negerai išėjo, jam padovanojau savo kurtą papuošalą, kurio vertė buvo 200–300 litų. Sakau: „Padovanok savo moteriai.“

Toliau laikas bėga, vis paskambinu S.Paukščiui: „Pasiimk pirštines.“

Ruošiausi parodai, liepos 17-ąją senamiestyje piešiau, žiūriu, S.Paukštys eina. Iššokau, sakau: „Stok. Kada pasiimsi pirštines? Aš už jas sumokėjau 200–300, dabar tų nuotraukų nebereikia, bet tu man šimtą – kaip iš tavęs, tokio...“ Jis davė man šimtinę. Dar jam pasakiau, kad jeigu ne V.Ozarinskas, gyvenime su juo nebūčiau susidėjęs. Jis griebė mane ir stūmė į šoną. Aš paėmiau jo ranką ir nustūmiau nuo savęs. Ir nuėjau.

Su skulptoriumi Stanislovu Kuzma tiek metų bendravau, su dailininku Petru Repšiu. Ar tarp šių genijų ir manęs buvo kada bėdų? Niekada. Tik su S.Paukščiu.