Pabandykime įsivaizduoti žmogų, kuris metus, akių nepakeldamas, rašė romaną. Niekur nėjo, nieko nežiūrėjo, nieko neskaitė. O gyvenimas, kaip sakoma, ėjo pro šalį septynmyliais žingsniais. Tai toks žmogus galų gale turėtų nieko nebesuprasti: pakelia galvą nuo parašyto romano, o gyvenimas jau kažkur toli, ties Prienais beveik. Gūdu tampa, nedoros mintys apninka. Tačiau, jei tas žmogus gyvena Kaune, daug paprasčiau. Grafas Tolstojus čia spėtų parašyti Karą ir taiką, o per tą laiką mieste niekas nepasikeistų. Tiesa, pasikeistų tai, kas nepriklauso nuo vieti