Siekiant kuo labiau sušvelninti sumažėjusio Kelių priežiūros ir plėtros programos  finansavimo pasekmes, šiemet Lietuvoje įgyvendinamiems kelių infrastruktūros projektams bus skiriama didžiausia galima ES paramos dalis - 85 proc. projekto vertės. Susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio įsakymais keičiami pernai patvirtinti ES paramos projektų sąrašai, juose numatant maksimalią ES paramą svarbiausiems projektams ir vėlesniam laikui atidedant rezervinius projektus. 

Ministro įsakymais pakeisti 2007-2013 metų laikotarpio Ekonomikos augimo veiksmų programos valstybės projektų sąrašai, atitinkantys dvi Transeuropinių transporto tinklų plėtros prioriteto priemones: „Transeuropinės reikšmės automobilių kelių infrastruktūros pralaidumo didinimas, techninių parametrų gerinimas“ ir „Saugų eismą gerinančios inžinerinės infrastruktūros diegimas, miestų aplinkkelių tiesimas“. 

Priemonės „Transeuropinės reikšmės automobilių kelių infrastruktūros pralaidumo didinimas, techninių parametrų gerinimas“ sąraše yra 15 projektų. Pirmenybė bus teikiama dvylikai šiuo metu jau įgyvendinamų projektų - transeuropinio tinklo magistralių E85 Vilnius-Kaunas-Klaipėda, E67 („Via Baltica“), E77 Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas ir E262 Kaunas-Zarasai-Daugpilis ruožų rekonstrukcijoms, estakadų statyboms. Šiems projektams bus skiriama didžiausia galima ES parama. Bendra šių  projektų vertė - daugiau kaip 1,2 mlrd. litų, jiems įgyvendinti numatoma panaudoti per 1 mlrd. litų ES paramos lėšų. 

Trys dar nepradėti projektai - „Via Baltica“ ruožo Mauručiai-Puskelniai rekonstrukcija į automagistralę bei europinių magistralių E85 Vilnius-Lyda ir E272 Vilnius-Panevėžys-Šiauliai-Palanga ruožų rekonstrukcija - atidedami vėlesniam laikui kaip rezerviniai. Šie projektai būtų įgyvendinami tik tada, jei iki 2013 metų Lietuvos transporto sektoriui būtų skirtas papildomas ES struktūrinių fondų finansavimas.

Priemonės „Saugų eismą gerinančios inžinerinės infrastruktūros diegimas, miestų aplinkkelių tiesimas“ sąraše iš 7 projektų pirmenybė teikiama penkiems. Tai sostinės vakarinio aplinkkelio I etapas, Vilniaus pietinio apvažiavimo (eisiančio Vilniaus rajono teritorija) trys etapai, Šiaulių rajone esančio Kairių miestelio aplinkkelio tiesimas. Minėtų aplinkkelių tiesimas iš viso kainuos apie 523 mln. litų, jiems skiriama ES parama sieks beveik 427 mln. litų. 

Iš šio sąrašo vėlesniam laikui atidedami magistralėje E262 Kaunas-Zarasai-Daugpilis planuoti tiesti aplinkkeliai - Karmėlavos ir Jonavos. 

Prioritetiniai projektai atrinkti atsižvelgiant į jų parengtumą, dydį ir svarbą. Ministro E. Masiulio teigimu, šiems projektams skiriant didžiausią galimą ES paramą bus užtikrintas spartesnis jų įgyvendinimas, daugiau lėšų jau artimiausiu metu pasieks verslą ir bus paleidžiama į apyvartą.