- LRT radijo laida 60 minučių, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Studentams vertėtų žinoti, kad netgi viena rašomo darbo pastraipa gali būti traktuojama kaip plagiatas, LRT radijui tvirtina Plag.lt vadovas Chorstas Klausas. Jis priduria, kad sukurta sistema aptinka net ir perfrazuotą tekstą.
Pirmasis Lietuvoje plagiato apraiškų tyrimas rodo, kad mūsų šalyje plagijavimo mastai itin paplitę, o savo rašto darbus plagijuoja mažiausiai kas trečias studentas.
„Kad būtų lengviau tai suvokti, įsivaizduokime, kad kas trečias valstybės tarnautojas, nes visi jie yra parengę baigiamuosius darbus, savo darbuose turi plagiato. Mūsų manymu, tai tikrai didelė problema, nes tie žmonės jau dabar yra pažeidžiami“, – pažymi Ch. Klausas.
Ištyrus kiek daugiau nei 100 tūkst. rašto darbų, nustatyta, kad iš jų 30 tūkst. buvo plagijuoti. „Vienetų tikslumu pasakyti negalime, bet paklaida buvo labai maža, 0,4 proc. Mes vertinome faktą, kad, jei yra bent viena plagijuota pastraipa, vadinasi, darbe buvo aptiktas plagiatas“, – tyrimą pristato LRT radijo laidos „60 minučių“ pašnekovas.
Paklaustas, kas yra traktuojama kaip plagiatas, Ch. Klausas teigė, kad nuomonių yra labai daug. „Tačiau, bet kokiu atveju, svetimų minčių naudojimas savo vardu, nepacituojant, nepasakant, iš kur tos mintys yra paimtos, jau yra plagiatas. Netgi viena pastraipa gali būti traktuojama kaip plagiatas“, – įspėja LRT radijo pašnekovas.
Studentai turėtų žinoti, kad net ir tam tikros apimties necituota teksto dalis taip pat gali būti laikoma plagiatu. „Mūsų sistema aptinka ir perfrazuotą plagiatą. Jei perfrazuosit iki tam tikro laipsnio, sistema vis tiek žymės kaip pakeistą“, – aiškina Ch. Klausas.
Pasak jo, Plag.lt portalas skirtas akademinei bendruomenei, kuriame galima pasitikrinti savo rašto darbus ir parengti juos pagal aukštųjų mokyklų reikalavimus, pasižiūrėti, ar darbe nėra įtartinų vietų. Sukurta puslapio sistema, anot pašnekovo, įkeltus darbus sulygina su viešai prieinamais šaltiniais ir vartotojui pateikia vietas, kuriose yra sutapimų. „Tuomet žmogus gali pažiūrėti, ar jis teisingai sucitavo tekstą, ar kažko nepraleido, nepateikė kažkieno minties kaip savo. Tuomet jis gali pertvarkyti darbą“, – dėsto Ch. Klausas.
LRT radijo pašnekovo teigimu, šios sistemos tikslas paprastas – pašalinti ar sumažinti iš Lietuvos plagijavimą. „Manau, visi turime džiaugtis, kai žmonės parengia taisyklingesnius darbus“, – priduria Ch. Klausas.
Anot jo, didesnėse valstybėse, pavyzdžiui, JAV veikia panašios privačios sistemomis, kuriomis naudojasi daugybė universitetų. Tuo metu iki šiol to Lietuvoje esą trūko.
Pasiteiravus, iš ko sukurta sistema generuoja pajamas, Ch. Klausas tvirtino, kad tai yra tam tikras sistemos modelis, kai vartotojas susimoka už papildomas paslaugas. „Mes studentui pateikiame rezultatus, ir jis turi pasirinkimą, jei nori pažiūrėti detalias ataskaitas, kuriose vietose ir kur tiksliai yra tas plagiatas, tai susimoka kelis litus. Bet manais už tai mes galime suteikti universitetams, kolegijoms ir dėstytojams nemokamą prieigą. Kitose šalyse ir jie turi susimokėti už šią paslaugą“, – skaičiuoja Plag.lt vadovas.
Ch. Klausas skaičiuoja, kad šiuo metu Lietuvoje šia sistema naudojasi maždaug kas penktas dėstytojas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistai: mokyklose vaikai maitinami skurdžiai ir prastos kokybės maistu7
Vaikystėje suformuoti mitybos įpročiai išlieka visam gyvenimui, todėl labai svarbu, kad vaikai būtų maitinami racionaliu, subalansuotu ir sveiku maistu. Tačiau šiuo metu tokio lygio maitinimą mūsų moksleiviams gali pasiūlyti vos viena ...
-
Naują pasą gavusi 102-ejų vilnietė susigraudino
Sostinėje migracijos pareigūnai apsilankė 103-iuosius einančios vilnietės Liudvikos Juodienės namuose. Taip Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba (toliau – Migracijos valdyba) tęsia tradiciją pagerbti naują as...
-
Aukštosiose mokosi 4 kaliniai, už studijas jie moka patys
Šiemet Lietuvos šalies aukštosiose mokyklose studijuoja keturi iš daugiau kaip 8 tūkst. laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų. Šių mokslo metų pradžioje aukštuosius mokslus buvo pradėję penki nute...
-
Tarmės vaikams – nežinoma žemė?
Jauniausiai klaipėdiečių kartai žemaičių tarmė šiandien skamba tarsi užsienio kalba. Tarmių metams skirtoje vakaronėje dalyvavę darželio „Puriena“ vaikai suabejojo, ar auklėtojos kalbėjo lietuviškai. Sudėtinga užduoti...
-
D. Pavalkis neigia siūlęs uždaryti kelis universitetus (patikslinta)4
Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis teigia, kad jis nesiūlė uždaryti nė vieno universiteto. Su Lietuvos edukologijos universiteto rektoriumi Algirdu Gaižučiu susitikęs ministras apgailestavo, kad žiniasklaida netiksliai perteikė jo t...
-
Klaipėdos moksleiviams – elektroniniai pažymėjimai2
Visose uostamiesčio švietimo įstaigose – ir mokyklose, ir neformaliojo ugdymo per trejus metus moksleiviai turės būti aprūpinti elektroniniais mokinio pažymėjimais, kurie leis sekti kiekvieną vaikų žingsnį. ...
-
Klaipėdos darželinukus supažindins su jūros paslaptimis
Kol dalyje Lietuvos jūrų muziejaus ekspozicijų darbuojasi statybininkai, muziejaus edukatoriai paruošė specialią išvažiuojamąją programą „Žuvininkai mes esme“, skirtą patiems mažiausiems – darželinukams. "Tikr...
-
D. Pavalkis persigalvojo – nė vieno universiteto uždaryti nereikia?2
Praėjusią savaitę švietimo ir mokslo ministras pareiškė, kad Edukologijos ir Šiaulių universitetai taip toliau dirbti negalės, nes jų mokymo kokybė yra per žema. Šiais metais mokesčių mokėtojai universitetams finansuoti ...
-
„Erasmus plius“ gavo Europos Parlamento pritarimą
Europos Parlamentas šią savaitę patvirtino švietimo paramos programą "Erasmus plius", kuri apjungia devynias buvusias programas – "Erasmus", "Comenius", "Leonardo da Vinci", "Grundtvig", ...
-
Klaipėdos universitete – fakultetų jungtuvės
KU taryba nusprendė, jog septyni KU fakultetai bus pertvarkomi į keturis, atsiras du nauji institutai, o esamų struktūra pakis. Studentų priėmimas 2015 metais jau vyks į pertvarkytus fakultetus. ...