Lietuvos žvalgyba penktadienį perspėjo, kad per trejus–penkerius meus Rusija gali išvystyti pajėgumus, kurių pakaktų ribotiems veiksmams prieš NATO.

Vis dėlto tokio laikotarpio pasiruošti plataus masto karui su Aljansu nepakaktų, nurodo institucijos.

„Vidutinėje perspektyvoje tikėtina, kad Rusijai nepavyks sukurti pajėgumų, reikalingų plataus masto konvenciniam karui prieš NATO. Vis dėlto Rusija gali išvystyti karinius pajėgumus, kurių pakaktų pradėti ribotus karinius veiksmus prieš vieną ar kelias NATO valstybes“, – teigiama Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvių tarnybų departamento (AOTD) paskelbtame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

„Tai gali skatinti Rusijos vadovybę panaudoti karinę jėgą klaidingai įvertinus situaciją ir tikintis, kad NATO negebės laiku reaguoti, o Rusijai pavyks konfliktą lokalizuoti ir greitai pasiekti norimų rezultatų“, – rašoma jame.

Vidutine perspektyva žvalgyba savo sąvokų aiškinimuose įvardija trejų–penkerių metų laikotarpį.

Tikslas – 1,5 mln. karių

Grėsmių vertinime teigiama, kad tolesnis Rusijos karinės galios augimas tiesiogiai priklausys nuo karo Ukrainoje eigos – sumažėjus poreikiams fronte, Maskva galėtų sparčiau formuoti naujus karinius dalinius ir didinti rezervus.

Rašoma, kad šiuo metu Rusijos galimybės naudoti karinę jėgą prieš NATO yra labai ribotos, tačiau tikėtina, kad artimoje perspektyvoje šaliai užteks resursų ne tik tęsti karą prieš Ukrainą, bet ir didinti pajėgumus.

Dar 2022 metais Rusija paskelbė karinės reformos planus, pagal kuriuos karių ir ginklų skaičiai Vakarų kryptimi išaugtų nuo 30 iki 50 procentų.

Vykdydama reformą Rusija planuoja padidinti kariuomenės skaičių iki 1,5 mln. karių, o Lietuvos žvalgyba šį siekį laiko įgyvendinamu.

Kaliningradas

Žvalgyba teigia, kad siekdama patenkinti karo Ukrainoje poreikius, Rusija ten siunčia karius ir techniką iš įvairių regionų, įskaitant Kaliningrado sritį.

Vis dėlto grėsmių vertinime nurodoma, kad Kaliningrado karinė grupuotė išlieka pajėgi atlikti esmines užduotis.

„Šiuo metu Rusijos demonstruojami pajėgumai karinio konflikto prieš NATO atveju nebūtų pakankami įtvirtinti dominavimą, bet jų pakaktų trikdyti NATO veiksmus Baltijos jūroje“, – rašoma grėsmių vertinime.

„Baltijos jūros regione Rusijos išvystyta A2 / AD (prieigos užkirtimo ir regiono blokavimo) sistemos dalis – oro erdvės gynybos pajėgumai, nors iš dalies sumažėję, gali atlikti savo užduotis“, – teigiama jame.

Minima sistema apima oro gynybos ir priešlaivines priemones, skirtas neleisti priešo pajėgoms veikti tam tikroje teritorijoje.

Karas Ukrainoje

Lietuvos žvalgyba penktadienį pareiškė, kad diplomatinė Rusijos karo Ukrainoje baigtis artimiausiu metu yra mažai tikėtina.

„Diplomatinė karo Ukrainoje baigtis artimiausioje perspektyvoje yra mažai tikėtina. Kremlius jaučiasi pranašesnis už Ukrainą remiančias demokratines valstybes ir, beveik neabejotina, tęs karą tol, kol sulauks esminių nuolaidų“, – teigiama VSD ir AOTD paskelbtame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

Pasak šių institucijų, tarptautinis spaudimas nekeičia Rusijos pozicijos, o jos stiprėjanti sąjunga su Iranu ir Šiaurės Korėja rodo, kad konfrontuodama su Vakarais Rusija nesibodės jokių sąjungininkų ir jokių priemonių.

Tokiu vertinimu žvalgyba pasidalijo nepaisant JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) spaudimo invaziją 2022 metų pradėjusią Rusiją bei Ukrainą susodinti taikos derybų ir jam kaltinant Kyjivą, jog tai jis nenori ugnies nutraukimo.

Anot žvalgybos institucijų, Rusija turi resursų tęsti karą prieš Ukrainą ne vienerius metus.

„Nors konfliktas iš Rusijos reikalauja milžiniškų išlaidų, artimoje perspektyvoje ji ne tik išliks pajėgi užtikrinti panašų karo finansavimo lygį, bet, tikėtina, ir jį didinti“, – teigiama grėsmių vertinime.

Rusijos karinės išlaidos šiemet siekia apie 130 mlrd. eurų arba 6,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), bet pareigūnai neabejoja, kad realūs asignavimai karui bus dar didesni, nes įprastai papildomų lėšų Rusija skiria tiek iš įslaptintos biudžeto dalies, tiek iš kitų viešųjų finansų sričių.

Pasak žvalgybos, savo finansinių galimybių ribos Rusija dar nepasiekė, tačiau dėl Kremliaus sprendimo tęsti karą šalies ekonomika bus silpna, nekonkurencinga ir itin pažeidžiama.

Anot VSD ir AOTD, Vladimiro Putino režimas jaučiasi visiškai kontroliuojantis situaciją Rusijoje, turi visuomenės paramą karui.

„Būtent todėl Putinas jaučiasi pranašesnis už Ukrainą remiančias demokratines valstybes ir tęs karą bei spaudimą Vakarams tol, kol sulauks esminių nuolaidų“, – rašoma leidinyje.

„Formulė „Taika už žemę“ taip pat mažai tikėtina, nes Ukrainos teritorijų aneksija Rusijai yra ne tikslas, o tik priemonė pateisinti ir įtvirtinti agresyvią politiką. Kremlius prievarta rusifikuoja užimtas Ukrainos teritorijas, nes nesiruošia derėtis dėl jų grąžinimo ir, labai tikėtina, siekia jų gyventojus ilgalaikėje perspektyvoje supriešinti su neokupuota Ukraina. Rusifikacija nesuteikia Maskvai jokių derybinių svertų, tačiau yra esminė Ukrainos naikinimo strategijos dalis“, – teigiama jame.

Pasak žvalgybos, Rusijos keliamos grėsmės – karinė agresija, diversijos ir įtakos veikla – nesumažės net pabaigus ar įšaldžius karą Ukrainoje, keisis tik tų prioritetiniai taikiniai.

Anot pareigūnų, šiuos taikinius atskleidžia prieš pat įsiveržiant į Ukrainą Rusijos iškeltas reikalavimas Vakarams grąžinti 1997 metų NATO ribas.