Vyriausybė pritarė pilietinio pasipriešinimo planui: dėmesys Šaulių sąjungai, informavimui

Dokumentas suskirstytas į keturias kryptis, kurios apima atsparumo ir pilietinės valios stiprinimą, žinių ir įgūdžių, reikalingų tiek ginkluotam, tiek neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui, teikimą ir ugdymą.

2023–2025 metams iš viso numatyta apie pusšimtį uždavinių ir dar panašiai tiek priemonių, detalizuojančių dalies uždavinių įgyvendinimą.

Priemonės apima bendradarbiavimą su mokslo institucijomis, siekiant išanalizuoti priemonių efektyvumą, didinti gebėjimus atpažinti informacines grėsmes, komunikacinių projektų įgyvendinimą, mokyklų turinio tobulinimą, nuosekliai integruojant pilietinio ir patriotinio ugdymo nuostatas.

Plane taip pat numatyta skatinti Šaulių sąjungos veiklas, stiprinti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bendradarbiavimą su švietimo įstaigomis, tęsti valstybės švenčių, istorinių datų, nusipelniusių asmenybių jubiliejų minėjimų, partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos renginių organizavimą.

Jame numatoma nuolat atnaujinti išsamią informaciją piliečiams apie jų vaidmenį esant skirtingoms situacijoms (ekstremaliajai situacijai, krizei, mobilizacijai, karo padėčiai), galimybes prisidėti prie šalies gynybos, bendradarbiaujant su mokslo institucijomis ir tyrimų centrais, organizuoti nacionalinio saugumo ir gynybos, civilinės saugos mokymus valstybės tarnautojams, nevyriausybininkams, žiniasklaidos, verslo atstovams.

Be kita ko, planuojama populiarinti tarnybą kariuomenėje, rengti verbavimo kampanijas, tobulinti savanoriškai karo tarnybą pasirinkusių piliečių motyvacines priemones.

Anot Krašto apsaugos ministerijos, planui įgyvendinti šiemet reikės 31 mln. eurų, kitąmet – 38,8 mln. eurų, o 2025 metais – 43,4 mln. eurų.

Ministerija taip pat nurodo, kad atitinkamą planą reikės parengti dar dviem laikotarpiams: 2026–2030 metams ir 2031–2035 metams.

Lietuvos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategiją Seimas priėmė pernai gegužę.

Strategija numato, kad pilietinis pasipriešinimas yra svarbiausio Lietuvos gynybos principo – visuotinės gynybos – dalis.

Išskirtinis vaidmuo pilietiniame pasipriešinime suteikiamas Lietuvos šaulių sąjungai – ji rengiasi ir okupacijos sąlygomis organizuoja rezistencinį judėjimą.

KAM siekia, kad piliečių, nusiteikusių ginti šalį ginklu, dalis nuo 44 proc., remiantis 2020 metais ministerijos užsakytos apklausos duomenimis, augtų iki 60 proc. 2035 metais.

Atitinkamai siekiama, kad neginkluotame pilietiniame pasipriešinime dalyvauti nusiteikusių piliečių dalis didėtų nuo 54 proc. 2020 metais iki 70 proc. 2035 metais, o istorinės atminties įprasminimo renginiuose dalyvaujančių piliečių dalis atitinkamai kiltų nuo 37,6 proc. iki 46 procentų.

Norima, kad visuomenės dalyvavimas savanoriškoje veikloje augtų nuo 14,5 proc. (2019 metų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apklausos duomenys) iki 25 proc. 2035 metais.