Vyriausybė pritarė kolegijų reorganizavimui

  • Teksto dydis:

Vyriausybė trečiadienį numatė atnaujinti ir stiprinti kolegijų tinklą, kai kurias iš jų reorganizuojant ir sujungiant. Dalies institucijų pertvarkai dar turės pritarti Seimas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministro Gintauto Jakšto teigimu, poreikį atnaujinti ir stiprinti kolegijų tinklą lemia taikomosios mokslo veiklos stiprinimo bei dėstytojų skatinimo vykdyti mokslinius tyrimus, kolegijų studijų kokybės, studentų skaičiaus kolegijose mažėjimo problemos.

„Mums svarbiausia paruošti sėkmingus absolventus, kurie save realizuotų tiek darbo rinkoje, tiek visuomenėje. Tam reikia stiprių, konkurencingų, stabiliai veikiančių aukštųjų mokyklų“, – posėdyje sakė ministras.

Numatoma Alytaus kolegiją prijungti prie Kauno kolegijos, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją prijungti prie Kauno technikos kolegijos, po reorganizavimo ji veiktų Lietuvos inžinerijos kolegijos pavadinimu.

Be to, numatoma Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą prijungti prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto, įsteigiant Klaipėdoje Vilniaus Gedimino technikos universiteto padalinį – Lietuvos jūreivystės akademiją.

Marijampolės kolegija būtų prijungta prie Mykolo Romerio universiteto, įsteigiant Mykolo Romerio universiteto padalinį Marijampolėje, o Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija būtų prijungta prie Vilniaus kolegijos.

Dėl Panevėžio kolegijos, Šiaulių valstybinės kolegijos ir Utenos kolegijos valdymo dar bus sprendžiama.

„Dar reikalingos diskusijos, kaip galėtume įgyvendinti tai trijuose miestuose, kad jie jaustųsi lygiavertiškai įtraukti“, – sakė G. Jakštas.

Tuo metu Klaipėdos valstybinė kolegija sieks įgyvendinti jos stiprinimo planą.

„Situacija dabar labai ant ribos, jei niekas nesikeis, tendencijos tęstųsi ir iškeltų tikslų vargu ar pasiektų, tačiau kolegija patikino, kad planai yra ją vystyti ir stiprinti, mes įsipareigojame kas metus stebėti rodiklius, ir matant rizikai, kad kolegija 2027 metų nepasieks pasiruošusi, prie šito klausimo reikėtų grįžti ateityje“, – sakė ministras.

Anot jo, pertvarkai iš RRF fondo numatyti beveik 24 mln. eurų, vienam projektui skiriant iki 4 mln. eurų.

Premjerė Ingrida Šimonytė atkreipė dėmesį, kad siūlymai yra parengti ekspertų, apsvarsčius įvairias alternatyvas.

„Nemažiau kai kurios alternatyvos yra svarstomos ir politiniuose laukuose, įskaitant Seimą. (...) Sunku paneigti, kad kai kurie motyvai yra labiau politiniai negu kad turinio ar esmės, bet reikėtų geriausiai kliautis ekspertų nuomone“, – posėdyje sakė premjerė.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sakė, jog kyla klausimų Klaipėdos kaip jūrinio specializacijos centro, dėl mokslo, tyrimų ir studijų koncentravimo vienoje vietoje.

„Man labai svarbu ir klaipėdietei, ir kaip Lietuvos pilietei, kad Klaipėda būtų stipri šitoje srityje ir išlaikytų tą kryptį toliau", - sakė ministrė.

Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos vadovas Vaclavas Stankevičius posėdyje teigė, kad dėl pakeitimų Lietuva būtų įtraukta į jūrinės valstybės kontekstą, anot jo, tai būtų naudinga visai Lietuvai.

Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas Dalius Gedvilas pabrėžė nepritariantis Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos jungimui su Vilniaus kolegija. Anot jo, taip būtų smarkiai pakenkta specialistų ugdymui.

Šie projektai turi būti įgyvendinti iki 2025 metų pabaigos.


Šiame straipsnyje: kolegijakolegijų tinklas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Vadinasi

Vadinasi  portretas
Naikins

Kada universitetų kiekį sumažins?

Kada universitetų kiekį sumažins? portretas
Dar tuomet, kai Lietuvoje buvo nesumažėjęs vaikų gimstamumas ir studijavo visi, buvo įvertinta, kad Lietuvai pakanka trijų universitetų. Esami universitetai daugelis nė neatitinka universiteto kriterijų, yra technikos ar inžinerijos institutai, ir tiek. Universitetų yra per daug. Jie visi ima biudžeto finansavimą ir kainuoja mokesčių mokėtojams daug. Jie beveik visi žemo lygio. Klaipėdos universitetas nusmukęs, jis žemiau už kolegiją. Yra ir kitų apgailėtinų. Laikosi vien iš europinių pinigų siurbimo ir galimai korupcijos. Bet tendencija tokia, kad diplomai tapo nebeteikalingais. Atsitokėti visi, kad jie beverčiai. O 6 ,metus jaunas žmogus prasitaręs universitete yra beraštis dundukas. Darbo rinkoje jų nenori niekas, net britai nebeįmanoma teisininkų su magistrų diplomais į vištų fermas pešti paukščių plunksnų. Nesugeba nė to darbo atlikti, gyvena iš pašalpų.
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių