Vicemerą šokiravo apklausos rezultatai

Kovo 8-ąją tarybos posėdyje ketinama patvirtinti naują Klaipėdos bendrąjį planą, kuris galios dešimt metų.

Pasak Klaipėdos mero pavaduotojo Vidmanto Plečkaičio, bendrojo plano sudarymo procedūros tikrinamos apskrityje.

Reikia plano

Vicemero nuomone, miesto planavimo procedūros neturėtų būti nepriimtinos apskričiai, nes dokumentas buvo suderintas su visomis žinybomis, įvyko visi numatyti vieši projekto svarstymai. Todėl tikimasi, kad netrukus tikrinimas bus užbaigtas ir Klaipėdos plėtra nebus stabdoma.

„Be naujo bendrojo plano stringa investicijos. Pavyzdžiui, verslininkai negali buvusioje „Trinyčių“ fabriko teritorijoje statyti gyvenamųjų namų. Ypač naujo svarbiausio miesto planavimo dokumento reikia uostui“, - sakė V.Plečkaitis.

Anot jo, kilo problemų dėl giliavandenio uosto statybos Melnragėje.

„Buvo reikalaujama bendrajame plane pažymėti uostui vietą, nors dar nepadaryta poveikio aplinkai vertinimo studija“, - sakė mero pavaduotojas.

Tačiau, pasak jo, gyvenimas eina į priekį ir reikalui esant bus galima bendrąjį planą koreguoti.

Buvo abejingi

Vicemerą šokiravo kai kurių klaipėdiečių požiūris į giliavandenio uosto statybą.

„Klaipėda“ rašė, kad kompanija „TNS Gallup“ nuo sausio 26 iki vasario 11 dienos klaipėdiečių klausinėjo dėl giliavandenio uosto statybos Melnragėje. Iš 615 respondentų 38 proc. pritarė uosto statybai, 42 proc. buvo prieš, 20 proc. savo nuomonės neturėjo. Tai yra maždaug vienodai gyventojų pasisakė už ir prieš giliavandenį uostą.

„Šiaurinės dalies gyventojai buvo kategoriškai prieš uostą Melnragėje. Tačiau pietinių kvartalų klaipėdiečiai buvo abejingi“, - apgailestavo V.Plečkaitis.

Jam ypač įstrigo vieno apklausos dėl uosto statybos dalyvio požiūris: „Kas man ta Melnragė. Vis tiek aš važiuoju degintis į Smiltynę“.

Anot mero pavaduotojo, kol nepadaryta poveikio aplinkai vertinimo studija, neaišku, gal giliavandenis uostas pakenks ne tik Melnragės paplūdimiams, bet ir Kuršių nerijos pajūriui.

Vanduo rūgs?

„Melnragės pajūris, pastačius uostą, taps uždaras. Mažiau pratekės vandens, todėl ten jūra gali pradėti rūgti. Jei rūgs, tuomet atsiras teršalų. Žmonės nebegalės poilsiauti. Plūs į Smiltynę. O jos paplūdimiai nėra tokie dideli, kad galėtų priimti visus pageidaujančius klaipėdiečius ir miesto svečius“, - prognozavo mero pavaduotojas.

Anot jo, dar neaišku, kiek bus iškirsta miškų bei suardyta pajūrio tiesti geležinkelio atšakoms, keliams, kurie bus reikalingi naujajam uostui.

„Koks bus transporto srautas? Juk nuo to irgi priklauso, kiek teršalų pateks į aplinką“, - traukė pečiais V.Plečkaitis.

Jis sakė, kad į giliavandenį uostą Melnragėje negalės įplaukti didžiausi pasaulio laivai su ypač didesne grimzle, nes tokie laivai pritaikyti okeanams ir po Baltijos jūrą neplaukioja.

„Kodėl japonų studijoje buvo parinktos tik trys vietos giliavandeniam uostui, bet nesvarstytas Būtingės variantas? Juk Būtingės terminalas jau yra pramonės zona. Gal ten statant naują uostą nekiltų tiek klausimų, į kuriuos dar nėra ir negreitai bus gauta atsakymų“, - svarstė mero pavaduotojas.