V. Adamkus kviečia susitelkti: turime gydyti praeities žaizdas

„Kai kurios (kolektyvinės traumos – ELTA) kraujuoja iki šių dienų. Kad šias traumas pagydytume, kad neleistume joms iš naujo atgimti, pirmiausia būtina suvokti jų priežastis, pasekmes ir visa tai pripažinti. Kaip ir daugelis mūsų regiono šalių, Lietuva nuo pat kūrimosi pradžios pateko į didžiulį katilą, kuriame santarvės ir kūrybos laikotarpius keitė nuožmūs karai, padalinimai ir nepriklausomybės praradimai“, – ketvirtadienį Valdovų rūmuose vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Neužgijusios praeities žaizdos: pasekmės ir įveikos būdai“ sakė V. Adamkus.

Užsienio reikalų ministerijos organizuotame renginyje susirinkusių ekspertų iš Europos, Azijos ir Amerikos dėmesio centre atsidūrė didžiausios XX amžiaus tragedijos – du pasauliniai karai, nacių, sovietų ir kitų totalitarinių režimų nusikaltimai, etniniai valymai, terorizmas.

Pasak sveikinimo žodį konferencijoje tarusio prezidento, nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmetį minėsianti Lietuva jau spėjo suprasti, koks sudėtingas yra kolektyvinių žaizdų gydimas.

„Tapę savo likimo šeimininkais mes puikiai suprantame, koks ilgas ir sudėtingas procesas yra pasveikti nuo visų praeities traumų. Tačiau be to neįmanoma žengti į priekį, be jo neįmanoma kurti tvirtų ilgalaikių santykių tiek mūsų visuomenėje, tiek su kitomis tautomis ir valstybėmis“, – kalbėjo V. Adamkus.

Jo teigimu, kolektyvinės traumos neretai tampa nesutarimų dėl praeities vertinimo priežastimi.

„Kolektyvinės traumos – tai ne tik ilgalaikis ir sistemiškas žmonių grupių ir visuomenės žalojimas... Tarp tautų ir valstybių jos kartais įžiebia sunkiai išsprendžiamų ginčų dėl praeities vertinimų“, – kalbėjo V. Adamkus.

Nors, kaip teigė V. Adamkus, Lietuva XX a. lydėjusių kataklizmų laikotarpiu patyrė didžiulius sukrėtimus, sukėlusius nesutarimus tarp kaimyninių valstybių, šiandien, pasak jo, galima tik džiaugtis, kad su kai kuriomis šalimis jau pavyko praeityje kilusius konfliktus užgniaužti, o kolektyvines žaizdas – užgydyti.

Geriausias to pavyzdys, akcentavo V. Adamkus, yra Lietuvos ir Lenkijos santykių istorija.

„Šiandien mes pasididžiuodami galime sakyti, kad turime strateginę partnerystę“, – pabrėžė jis.

„Džiaugiuosi, kad per dvi savo kadencijas galėjau būti šios santarvės ir partnerystės proceso dalimi“, – pridūrė prezidentas.

Visgi, buvusio šalies vadovo nuomone, pasaulyje vis dar gausu neužgesintų ir sąmoningai kurstomų konfliktų židinių. Kartu, akcentavo jis, piliečių tarpusavio nepasitikėjimą kurstančių konfliktų galima surasti ir šalia Lietuvos.

Gydyti žaizdas turi ne tik pačios šalys, kurioms už pastangas kartais suteikiamos net Nobelio taikos premijos, bet ir visa tarptautinė bendruomenė.

„Daug kur vis dar tvyro įtampa, rusena neišspręstų konfliktų židiniai, o kai kur jie ir sąmoningai įžiebiami, taip užnuodijant ne tik tautų santykius, bet ir piliečių tarpusavio pasitikėjimą. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Manau, kad gydyti žaizdas turi ne tik pačios šalys, kurioms už pastangas kartais suteikiamos net Nobelio taikos premijos, bet ir visa tarptautinė bendruomenė“, – kalbėjo V. Adamkus, kviesdamas visuomenę susitelkti, kad kolektyvinės žaizdos greičiau gytų, o jų keliamos grėsmės bei konfliktai – mažėtų.

„Gerai suvokiame, kad kolektyvinių traumų pasekmės skaudžiai veikia netgi jaunąją kartą, nors atgavę laisvę ir nepriklausomybę tikėjomės to išvengti. Vadovaudamiesi patirtimi turime kantriai ir sutektai dirbti, kad mūsų žaizdos sparčiau gytų, kad mažėtų naujų grėsmių ir konfliktų tikimybė“, – apibendrino V. Adamkus.

Kovo 5-6 dienomis Vilniuje  vykstančią konferenciją URM organizuoja kartu su Vytauto Didžiojo universiteto Andrejaus Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centru, Vilniaus universiteto Psichologijos institutu ir kitais partneriais. Renginyje dalyvauja 2015 metų Nobelio literatūros premijos laureatė Svetlana Aleksijevič, keturis kartus nominuotas Nobelio taikos premijai profesorius Vamikas Volkanas, buvęs Indijos užsienio reikalų ministras MJ Akbaras, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos vyriausiasis tautinių mažumų komisaras Lamberto Zannieris, rašytoja Nora Ikstena, žymus tarpetninių ir tarpreliginių santykių specialistas profesorius Avishai Margalitas ir daugelis kitų.